Šiais metais Izraelio valstybės apdovanojimais – „Jad Vashem“ Pasaulio Tautų Teisuolių medaliais ir diplomais bus apdovanoti: Kazys Grinius (1866–1950) ir Kristina Griniuvienė (1896–1987), už tai, kad pirmąją nacių okupacijos žiemą savo namuose Kaune slapstė Kauno geto antifašistinės kovos organizacijos vado pavaduotoją Dmitrijų Gelperną;
seserims Viktorijai Jacinavičaitei (1897–1988) ir Elenai Jacinavičiūtei (1895–1975), už mažos mergaitės Ados Chanos Feldšteinaitės, per Holokaustą praradusios abu savo tėvus, išgelbėjimą ir užauginimą;
Juozui Petruliui (1904–1975), kuris su draugais ir bendraminčiais išgelbėjo gydytojos Rivos Trusfus-Jafienės šeimą: šešerių metų dukrelę Rūtą, aštuonerių jos sūnų Maušą, Rivos seserį Etą Koladnienę ir senutę motiną;
Baliui Simanavičiui (1907–1984), kuris karo metais gelbėjo dvi mažas mergaites – Rūtą Lopianskaitę ir Danutę Pomerancaitę, o jo vadovaujamame kailių fabrika „Lapė“ buvo įrengta slėptuvė, kurioje ilgą laiką slapstėsi keliolika žydų kilmės žmonių;
Konstantin Sokolovskij (1885–1962) ir Viktorija Sokolovskaja (1888–1963), išgelbėjusiems nuo šaudymo duobės pabėgusį septynerių metų žydų berniuką iš Nemenčinės – Stanislavą (Chlonkę) Šapiro, kurį po karo globojo ir užaugino kaip savo sūnų;
Helenai Talkevičiūtei (1899–1986), kuri karo metais padėjo ir globojo Gonionskių šeimą, ir padėjo jiems išgyventi sunkumų ir praradimų laikus;
Juozui Zaveckui (1891–1978) ir Marcelei Zaveckienei (1900–1971), karo metais suteikusiems prieglobstį Jakutieliui Fridmanui, išgyvenusiam pas juos visą karą, bei Krengelių šeimai, kuriems karo metu padėjo pasitraukti iš šalies.
Nepaisant visur skelbiamų viešų įspėjimų nepadėti žydams, keli Teisuoliai ištiesė savo pagalbos ranką, net ir žinodami, kad mirčiai pasmerkiami ne tik tie, kurie slepia žydus, bet ir jų šeimos. Nė vienas iš šiemet apdovanojamų Teisuolių nesulaukė šių dienų, tad apdovanojimus priims jų artimiausi giminaičiai.
„Tomis tamsiomis dienomis Jie buvo saulės spindulys, žmoniškumo blyksnis. Tose vietose, kur buvo uždaromos durys, Jie atidarydavo langus. Laikotarpiu, kuriuo dominavo diktatoriškas žiaurumas bei visuomenės bejėgiškumas, Jie ištiesdavo ranką praradusiems viltį. Jie gelbėjo žydų gyvybes tuo metu, kai žydo gyvybė buvo bevertė“, – apie Pasaulio Tautų Teisuolius kalba Izraelio valstybės ambasadorius Amiras Maimonas.
Žmogui, pripažintam Pasaulio Tautų Teisuoliu, įteikiamas garbės raštas ir medalis, kuriame įrašyti žodžiai: „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėja visą pasaulį“. Teisuolių vardai įrašomi Jad Vašem muziejaus Garbės sienoje, Pasaulio Tautų Teisuolių sode. 2016 m. sausio 1 d. duomenimis, 889 Lietuvos piliečiai yra pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais.
