Antai ant tokio žirgo į Seimą atjojęs V.Gailius, kuris po „Snoro“ uždarymo buvo išsviestas iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo kėdės, ilgai mosavo kardu bandydamas nukirsti velniai žino kiek korumpuotos sistemos drakono galvų, o saugumiečių vadus net atvirai organizuotų nusikaltėlių gauja pavadino.
Bet kadencijos pabaigoje jėgos, regis, ėmė sekti.
Todėl patyliukais pradėjo rūpintis, kaip vietoj R.Malinausko į Druskininkų mero postą pasodinti Liberalų sąjūdžio statytinį, tai vienur, tai kitur šmėstelėjo V.Gailiaus ryšiai su kitais įtakingais verslininkais.
Staiga pamiršęs, kad pats buvo nukentėjęs, parlamentaras ėmė teisinti politinius užsakymus vykdančius ir be jokių sankcijų į privatų žmonių gyvenimą nosį kišančius STT agentus.
Tiesa, tai tik smulkmė, palyginti su, švelniai tariant, nešvariais metodais, kuriais Seimo narys mėgino apginti savo bičiulį, politinių užsakymų vykdymais liūdnai pagarsėjusį prokurorą I.Mikelionį, kai jo karjera pakibo ant plauko. Negi V.Gailius taip įsivaizduoja kovą su korupcija? Regis, drakonas paguldė ant menčių maištininką.
Bet šventa vieta tuščia nebūna. Gęstant V.Gailiaus žvaigždei įsižiebė kito seimūno P.Urbšio supernova. Būtent jo pastangomis dar nenumarinta istorija apie generalinio prokuroro posto išpirką.
Apie tą kyšį buvo garsiai prabilusi prezidentė D.Grybauskaitė, bet paskui nutilo. O kur dar P.Urbšio žodžiai apie mūsų Prezidentūros panašumą su Kremliumi!
Drąsu ir aštru. Ar ilgam? Matyt, lažybų kontoros jau gali priimti statymus, kada po R.Karbauskio sparnu ir S.Skvernelio skvernu prisiglaudusio politiko kardas atšips.
Todėl jau galima pradėti spėlioti, kas taps kitu maištininku ir po kiek laiko jis atvės.
