Antai Seime neseniai priimtas siūlymas sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą. Po pateikimo siūlymui pritarė 51, prieš balsavo 34, susilaikė 5 Seimo nariai.
Premjeras: „Tai – atominis ginklas“
Tiesa, aukščiausi šalies vadovai tokios komisijos sukūrimą įvertino skeptiškai. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigė, kad kol kas šio siūlymo nepasirašė. „Nereikia papildomos destrukcijos valstybėje, nes aplink geopolitinė situacija ir taip yra gana įtempta, tai papildomo destruktyvaus viešo politinio kalbėjimo tikrai, mano požiūriu, nereikia“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
„Aš manau, kad ta laikinoji komisija vargu ar sulauks galutinio svarstymo Seime, bet tai buvo signalas ir perspėjimas, kad teisinėje demokratinėje valstybėje pirmiausia turi būti sustiprinta parlamentinė kontrolė“, – kritiškai komisijos idėją vertino Algirdas Butkevičius ir pridūrė: – tai, kas pastaruoju metu buvo viešinama, akivaizdžiai matėsi, jog tai yra padaryta dėl politinių tikslų.
Taip galima bet kokį politiką pašalinti iš politinio lauko, jeigu paskelbsi kažkokias stenogramas, nes niekas į turinį praktiškai nesigilina. Teisininkai tai vertina kaip atominį ginklą, o atominis ginklas naikina viską.“
Prezidentė Dalia Grybauskaitė tokias Seimo narių iniciatyvas pavadino tiesioginiu spaudimu teisėsaugai ir „mėginimu užčiaupti“. D.Grybauskaitė sakė, kad parlamentinės komisijos iniciatoriai „yra būtent tos partijos, kurių atžvilgiu vyksta teisminiai procesai“.
Politikai daro spaudimą
Politologas Tomas Janeliūnas, paklaustas apie tai, ar svarstymai, kad tokios komisijos kūrimas yra ne kas kita, o politinių taškų rinkimas, sakė: „Tai neišvengiamai siejasi su rinkimais, mat daliai Seimo narių būtinai reikia didinti savo matomumą žiniasklaidoje, o tokių komisijų sudarymas yra puiki proga tai padaryti. Dėl pačios komisijos prasmės teisingai turi gana vienodą poziciją: visus reikiamus instrumentus kontroliuoti teisėsaugos institucijas Seimas jau turi ir papildomai tam laikinųjų komisijų skirti tikrai nereikia.“
Politologas akcentavo, kad parlamentinę priežiūrą puikiai vykdo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. „Klausimai, kuriais ketina užsiimti laikinoji tyrimo komisija, reikštų, kad komisijos nariai vienaip ar kitaip kištųsi į pačių teisėsaugos institucijų veiklą.
Nors kalbama, kad norima išvengti politikavimo, bet elgiamasi priešingai: ketinama kviestis teisėsaugos institucijų vadovus ir aiškintis su jais, ar jiems daromas spaudimas, kodėl jie priima vienokius ar kitokius sprendimus. Tai kišimaisis į teisėsaugos institucijos darbą, prašoma vienokių paaiškinimų, o paskui tarsi daromas papildomas spaudimas, klausiama vis iš naujo. Taip demonstruojamas papildomas nepasitikėjimas valstybės institucijomis. Tai niekas kitas, kaip politinis spaudimas.“
9 iš 12 komisijų – dėl laisvės suvaržymo
Seime sudaromos nuolat veikiančios Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija ir kitos komisijos, bet trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti tyrimo, kontrolės ir laikinąsias komisijas.
Šios kadencijos Seimas jau buvo įsteigęs 12 laikinųjų tyrimų komisijų ir didžioji jų dalis (9 iš 12-kos) kėlė sau uždavinius „patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ kuriam nors parlamentarų. Svarstytas laisvės suvaržymo klausimas parlamentarui Petrui Gražuliui, Kęstučiui Daukšiui, Egidijui Vareikiui, siekta pradėti apkaltos procesą Neringai Venckienei ir kt. Ar laikinosios komisijos tampa tam tikru politikų tramdymo instrumentu?
„Numatytos labai konkrečios funkcijos, kai prireikia laikinųjų tyrimų komisijų ir tam tikrais atvejais, kai ko nors negali padaryti kitos valstybės institucijos, jos tikrai vertingos. Iš tiesų laikinosios Seimo komisijos neturėtų užsiimti teismų ar teisėsaugos institucijų funkcijomis.
Tokiu būdu tarsi paneigiamas valdžių atskyrimo principas: įstatymų leidžiamosios, vykdomos ir teismų valdžios nepriklausomumas“, – kalbėjo politologas ir pridūrė, kad Seimas tikrai neturėtų užsiimti teismų funkcijomis. Jo vaidmuo svarbus tais atvejais, kai gaunamas prokurorų kreipimasis dėl imuniteto panaikinimo tam tikriems Seimo nariams.
T.Janeliūno teigimu, šios laikinosios komisijos kūrimas – labai konkretus atvejis, kai bandoma kištis į Specialiųjų tyrimų tarnybos, Prokuratūros ar kitų institucijų veiklą.
Viešojoje erdvėje ne kartą skambėjo kritika, kad laikinosios komisijos kūrimu kaip tyčia labiausiai rūpinasi tie Seimo nariai ir partijos, kurie patys turi reikalų su teisėsauga.
„Turime sutikti su faktu, kad didžiausi komisijos iniciatoriai yra „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai, o dėl šios partijos jau pradėti keli ikiteisminiai procesai. Politikai, kurių veiklą tiria teisėsaugos institucijos, bando daryti įtaką toms pačioms teisėsaugos institucijoms, prokuratūrai. Interesų susikirtimas – labai akivaizdus ir to nematyti vargu ar įmanoma“, – svarstė politologas.
Po tyrimo – įstatymų pokyčiai
Kiek politinės galios turi tokia laikinoji tyrimų komisija? „Daugeliu atvejų tai politiniai sprendimai, bet kartu už šiuos sprendimus atsakomybę priima visas Seimas.
Tam tikrais atvejais, kai reikia pradėti ikiteisminius tyrimus ir patraukti į baudžiamąją atsakomybę asmenis, kurie turi tam tikrą apsaugą, tai instrumentas, leidžiantis ją nuimti“, – kalbėjo T.Janeliūnas ir patikslino, kad kitais atvejais tokias procedūras turi atlikti kitos institucijos.
Politologas prisiminė laikinąją tyrimo komisiją dėl Valstybės saugomu departamento veiklos (VSD), kuriai vadovavo Algimantas Matulevičius. „Ši komisija domėjosi, kaip vyksta informacijos valdymas VSD. Būta reakcijų, politiškai buvo peržiūrėtas visas žvalgybos informacijos ciklas ir pan.
Anuomet ta komisija taip peržengė savo veiklos ribas, buvo paviešinti duomenys iš uždarų posėdžių, bet politiškai tai buvo duotas impulsas žvalgybos sistemos pertvarkai, kuri baigėsi nauju įstatymu. Nepaisant trūkumų, vis tik komisija prisidėjo prie geresnio sistemos veikimo.“
