Pranešė Baltarusijos spauda
Neseniai žiniasklaidoje viešintus apokaliptinius vaizdus iš Černobylio pakeitė naujos nuotraukos iš Astravo. Vos paminėjus atominės katastrofos Ukrainoje 30-metį, kuri, įvairiais skaičiavimais, pražudė 10 tūkstančių žmonių, dar 3,5 milijono susirgo sunkiomis ligomis, nerimą keliančios žinios atskriejo iš kaimyninės Baltarusijos.
Itin sunerimta po to, kai Baltarusijos spaudoje pasirodė nuotraukų ir informacijos apie tai, kad balandžio viduryje sugriuvo statomo branduolinio reaktoriaus valdymo patalpų perdangos.
Spėjama, kad nelaimės priežastimis galėjo tapti statybininkų skubėjimas, kurie nesilaikė technologinių gelžbetonio liejimo reikalavimų, dėl to neišlaikė konstrukcijos ir sugriuvo keliolikos kvadratinių metrų dydžio perdangos. Pati Baltarusija kol kas apie incidentą jokios oficialios informacijos nepateikė, tik patikino, kad žinios apie konstrukcijų griūtį – gandai.
Apie radiaciją praneštų davikliai
Radiacinės saugos centro vadovas Albinas Mastauskas, paklaustas, ar tokiu atveju, jei Baltarusija nuspręstų nepranešti tarptautinei bendruomenei, kad Astravo AE nutiko kokia nors nelaimė, Lietuva galėtų tai išsiaiškinti, sakė: „Lietuvoje veikia tam tikra reagavimo sistema. Aplinkos apsaugos agentūra turi išdėsčiusi specialius daviklius, tad jei tik per sieną slinktų debesys su atitinkamu kiekiu ir rūšimis radioniuklidų, tai iš karto pastebėtume.“
A.Mastausko teigimu, jei žinia apie avariją Lietuvą pasieks tik sureagavus davikliams, tai prevencinės priemonės, jodo profilaktika ar evakuacija jau bus pavėluoti veiksmai.
Daugiausia galimybių sumažinti tokios situacijos padarinius – kaip galima greičiau gauti tikslią informaciją, kas ir kada iš tiesų įvyko.
„Įsivaizduokite, Vilniuje gyvena pusė milijono gyventojų, tad norėdami juos paslėpti ir evakuoti, kai nuo sienos jėgainė nutolusi vos 20 km, o vėjo greitis, tarkime, siektų 10 km, turėtume dvi valandas. Per jas nieko nespėtume padaryti, todėl ir esame susirūpinę statybomis Astrave“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad elektrinė statoma nesaugioje vietoje, o ir pačiose statybose neišvengiama incidentų.
Tektų evakuoti Vilnių
Pašnekovo teigimu, stebina tarptautinių organizacijų ramybė ir pažadai siųsti į Astravą ekspertų misijas. „Misijos neišspręs saugumo klausimų, Astrave nuolat turi dirbti nepriklausomi ekspertai ir sekti situaciją. Jeigu 2018 metais bus bandoma paleisti šią jėgainę, tai Lietuvai liko labai nedaug laiko pasirengti galimai avarijai. Tarptautiniai reglamentai numato, kad 100 km spinduliu turime būti pasirengę atitinkamai reaguoti: Lietuvoje tai reiškia 14 savivaldybių ir 1 milijoną gyventojų“, – kalbėjo A.Mastauskas ir pridūrė, kad tam reikia lėšų, mokymų, pratybų.
Radiacinės saugos centro vadovas patikino, kad Lietuvoje jau vyksta tam tikras pasirengimas galimai sudėtingai situacijai: ieškoma, kur įsigyti jodų preparatų, koordinuojami veiksmai su atsakingomis institucijomis.
„Turime apie tai kalbėtis garsiai, o ne pasislėpę, nes nuo to, kaip pasirengsime reaguoti, priklausys mūsų pačių saugumas. Baisiausias dalykas branduolinėje energetikoje – tai pasitikėjimo nebuvimas.
Fukušimos atvejis parodė, kad net ir puikiai išvystytų technologijų ir aukštos kultūros valstybėje situaciją buvo sunku suvaldyti“, – pasakojo jis.
Statybos terminai svarbiau už saugumą
Nepriklausomas energetikos ekspertas Romas Švedas teigė, kad Baltarusijos nenoras kalbėtis su kaimyninėmis valstybėmis susijęs su sovietmečio palikimu: „Čia vis dar veikia politinis principas, kad valdžia yra svarbiau už žmogų. Jei pažvelgsime į kelis skirtingus nelaimingų atsitikimų pavyzdžius atominėse jėgainėse, apmatysime, kad nuo reakcijos priklauso ir saugumo užtikrinimas.
Černobylio avarija buvo slepiama, pirmieji ją pastebėjo švedai ir tik tada valdžia pripažino, kad ji įvyko, o štai Amerikoje ar Japonijos atveju reaguojama buvo kitaip ir padariniai maksimaliai greitai ir efektyviai buvo likviduoti.“ Eksperto teigimu, didžiausia problema ne branduolinė sauga, o autoritarinio rėžimo įtaka. „Prezidento visi bijo, o ir statybos terminai labai ambicingi. Suomijoje dėl branduolinės saugos gali būti pratęsti terminai ar padidintas biudžetas, o Baltarusijoje prezidento nustatytos datos yra svarbiau už viską.“
Kaimyninėje Baltarusijoje veikianti atominės energetikos saugos inspekcija, kuri turėtų būti nepriklausoma institucija, besirūpinanti saugumu, yra pavaldi vienai iš ministerijų.
„Astravo jėgainė – yra pirmoji šalies atominė, o atsakingos institucijos yra ne tik pavaldžios, bet paprasčiausiai bijo prezidento A.Lukašenkos“, – kalbėjo R.Švedas ir pridūrė, kad šalies prezidento nustatytų statybos terminų desperatiškai bandoma laikytis: „Norima pastatyti, taip, kaip pasakė prezidentas, o šis, savo ruoštu, yra pasakęs, kad statybos bus baigtos laiku ir tai bus pati pigiausia branduolinė jėgainė su tokiu reaktoriumi, tad pagalvokime, kokia kaina?“
R.Švedo teigimu, Astravo atominės statybos puikiai atskleidžia situaciją, kiek tarptautinei bendruomenei pavyksta susikalbėti su Baltarusija ir jos lyderiu. „Prezidentas – nesukalbamas, tad tarptautinė bendruomenė buvo priversta už vienus ar kitus veiksmus taikyti sankcijas. Šios jėgainės statybos yra ir tam tikras Rusijos ambicijų klausimas – siekis įrodyti, kad jų branduolinė energetika yra gera ir pastatoma laiku, nes Rusija branduolinius projektus įgyvendina ir kitose valstybėse, o tokie atvejai sukuria precedentą.“
Statybas lydėjo skandalai
Lietuva Baltarusijos sprendimą statyti AE netoli sienos skundė įvairioms tarptautinėms institucijoms, tarp jų ir ESPO.
2014-ųjų birželį ESPO konvencijos aukšto lygio šalys narės Ženevoje patvirtino 2013 metų balandžio 15 dienos ESPO komiteto išvadas, kad Baltarusijos AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų.
2010-aisiais Lietuvos užsienio reikalų ministerija Baltarusijai išsiuntė notą, kad Lietuva „iš esmės nesutinka“ su Minsko pareiškimais apie neva baigtas planuojamos statyti atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras ir tai, kad Lietuva tariamai neturi prieštaravimų dėl PAV ataskaitos.
Įdomu tai, kad šių metų vasarį už energetikos sąjungą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius pareiškė, kad Astravo atominėje elektrinėje turės būti atlikti streso testai, kurie parodys, ar jėgainė yra saugi.
