Politikui prireikė metų, kol iš visų teisėsaugos institucijų susirinko informaciją, rodančią, kad jokių jį kompromituojančių faktų nenustatyta, bet jis viešai buvo apipiltas neaiškių įtarinėjimų purvu.
Reikalaudamas tai ištirti V.Gedvilas pirmiausia taikosi į šalies vadovę ir siekia, kad slaptų pažymų istorija nebūtų numarinta. Bet ar tai realu žinant D.Grybauskaitės įpročius diriguoti teisėsaugai?
Dabar teisingumo paieškos priklausys nuo naujojo Generalinės prokuratūros vadovo E.Pašilio gebėjimo atsispirti Prezidentūros spaudimui.
Tačiau ir pačią prokuratūrą slegia rimtos vidinės problemos. Savotišku šios institucijos puvimo simboliu galima laikyti skandalingąjį Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) vadovą I.Mikelionį, kurį dabar atsivijo dar vienas skandalas.
Aiškėja galimai lemtingas šio prokuroro vaidmuo vienos bendrovės užvaldymo byloje – jo vairuojami teisėsaugininkai paspendė pinkles pagrindiniams įmonės akcininkams ir padėjo jų buvusiems partneriams perimti verslą.
Nors ši istorija neturėjo nieko bendra su ONKTD, nukentėjusių asmenų skundo pagrindu pradėtą bylą I.Mikelionis atėmė iš Vilniaus apylinkės prokuratūros, kur ją prižiūrėjo principingas pareigūnas J.Rėksnys, ir perdavė Kauno apygardos prokuratūrai. Po to byla buvo nutraukta.
Bendrovę užvaldę asmenys iš anksto gyrėsi, kad jų žmogus Generalinėje prokuratūroje viską sutvarkys. Taip ir nutiko.
Kaip iš anksto įspėjo J.Rėksnį nukentėjusių verslininkų advokatas, pas jį netrukus apsilankė I.Mi- kelionis ir perėmęs bylą perdavė ją kitai prokuratūrai.
Dabar verslininkai viltis susigrąžinti turtą sieja su generaliniu prokuroru E.Pašiliu, kuris galbūt ir dėl I.Mikelionio pagalbos užvaldant minėtą bendrovę neskyrė jo vadovauti ONKTD antrai kadencijai.
Juolab kad į viešumą lenda vis daugiau pėdsakų, rodančių, jog šis prokuroras dirba ne valstybei, o sau ar su juo susietų asmenų interesams. Bet Generalinė prokuratūra kol kas tyli.
Matyt, laikas įsikišti ir Seimui, kad pareigūnai pagaliau imtų laikytis teisės reikalavimų. Griežtesnės parlamentinės kontrolės nusipelnė ne vien prokuratūra, bet ir visa teisėsauga, pirmiausia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Susikaupė daugybė pareigūnų piktnaudžiavimo faktų, kuriuos į teisėsaugos mėsmalę patekę asmenys net vadina teisiniu banditizmu.
Antai niekaip nesibaigia buvusio Lietuvos krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus M.Balčiūno persekiojimas, nors dėl gausių teisės pažeidimų jau sulaukė nuobaudų du Panevėžio prokurorai ir penki STT pareigūnai.
Tiesa, pastariesiems jų viršininkai papeikimus panaikino.
Neatsitiktinai STT direktorius S.Urbanavičius po slapto posėdžio Seime spruko nuo „Lietuvos ryto“ žurnalistų. Ką jis gali pasakyti, kai jo pavaldinių triukšmingai pradėtos tariamos korupcijos bylos žlunga, o prokurorai priversti net atsiprašinėti kaltinamųjų?
Seimo nariai, be kita ko, mėgino pasiaiškinti neseniai teisme sprogusio STT pūsto burbulo – trijų kyšininkavimu kaltintų, bet neseniai visiškai išteisintų Kauno prokurorų bylos aplinkybes.
Po STT buldozeriu patekusiems prokurorams sekti buvo neteisėtai naudojama vaizdo įrašymo technika, klausomasi pokalbių.
Bylos absurdiškumą atskleidžia jau vien tai, kad įtartas kyšis – du buteliai alkoholinių gėrimų, apie kuriuos juokais telefonu kalbėjosi pareigūnai. Nepaisant to, STT pusketvirtų metų tampė prokurorus.
Tikrosios šios istorijos priežastys gali būti ir gilesnės.
Manoma, kad tai buvo kai kurių korumpuotų politikų ir verslo struktūrų kerštas.
Kad ir kaip būtų, tai dar vienas įrodymas, kaip STT piktnaudžiauja užstalės kalbų interpretacijomis, dėl to žmonės jau net bijo kalbėtis telefonu.
Ryškiausias pavyzdys – vadinamosios prekybos poveikiu bylos, į kurių verpetus įtraukiami žinomi politikai. Antai kaltinimai aplinkos ministrui K.Trečiokui ir Druskininkų merui R.Malinauskui jau subliūško, bylos nutrauktos, bet politinės pasekmės dar ilgai bus juntamos.
Seimas užsimojo sudaryti komisiją, kuri imtųsi rimtai aiškintis tokias politiniais siūlais susiūtas bylas. Tam priešinasi prezidentė, bet tai tik didina įtarimus, kad šalies vadovė nori sumerkti visų įtartinų bylų, kur gali būti aptikti jos pačios ar statytinių pėdsakai, galus.
Tarp pastarųjų yra ir Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas. Jo vadovaujamai institucijai talkinant buvęs Palangos kredito unijos vadovas net septynis mėnesius praleido už grotų, prarado milijoninį turtą.
Šiam verslininkui iškeltos bylos subliūško, aiškėja, kad ne jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir klastojo dokumentus, o tai darė jį po teisėsaugos kirviu pakišę asmenys, kurie rengė aukštiems Lietuvos banko pareigūnams egzotiškas keliones ir sulaukė jų paramos.
Už tokias manipuliacijas anksčiau ar vėliau turi ateiti atpildo valanda. Bent jau nuo viešumo niekam pasislėpti nepavyks. „Lietuvos rytas“ turi duomenų, kurie dar labiau apnuogina šias istorijas.
