Už atmetimą balsavo dauguma visų Seimo frakcijų atstovų – socialdemokratų, konservatorių, liberalų, „darbiečių“. Prieš ir susilaikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai, taip pat pavieniai „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ atstovai.
Prezidentė praeitą savaitę vetavo Baudžiamojo kodekso pataisas, pagal kurias už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos bylos medžiagos atskleidimą ar viešą paskelbimą grėstų viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.
Prezidentės nuomonę Seime perdavė patarėja Gabija Grigaitė. Pasak jos, toks reguliavimas visų pirma sudaro prielaidą baudžiamajam persekiojimui. Tai pakerta pagrindinius demokratinius principus, kaip žodžio laisvę ir informacijos gavimą apie teismo procesus ir bylų vykdymą.
„Remiantis šiuo straipsniu baudžiamasis persekiojimas būtų pradedamas tiek visuomenės informavimo priemonių atstovams, tiek proceso dalyviams, tiek ir teismo posėdyje nedalyvavusiems, bet informaciją sužinojusiems ir ją paskelbusiems asmenims vien tik už paties atskleidimo ar viešo paskelbimo faktą, nepriklausomai nuo atskleistos informacijos turinio ir dėl to atsiradusių padarinių pobūdžio“, – klabėjo prezidentės patarėja.
BK pataisas D. Grybauskaitė vetavo po žiniasklaidos priemonių atstovų kreipimosi. Jie teigė, kad tokios pataisos gali apriboti galimybes pranešti apie vykstančius teisminius procesus ir sudaro prielaidas kelti bylas žurnalistams ir žiniasklaidos priemonėms ir tais atvejais, kai paskelbiama visuomenės interesus atitinkanti informacija.
Naglis Puteikis palaikė prezidentės veto, nes visuomenė turi žinoti, kas vyksta aplink juos ir žiniasklaida negali būti persekiojama.
Politikas prisiminė šiaulietę politikę Virginiją Račienę, kuri su 90 proc. nerega vežiojo Seimo narį. Pasak politiko, Šiaulių apygardos teisėjas pasiekė savo, kad teismo posėdis būtų uždaras. Pasak N.Puteikio, jei Seimas būtų prieš prezidentės veto, tai visuomenė nieko nebegalėtų išgirsti apie tokias ir panašias bylas.
Prieš akis – tik Garliavos mergaitė
„Tvarkietis“ Petras Gražulis ir „darbietis“ Kęstutis Daukšys įsikandę mergaitės iš Garliavos pavyzdį, piktinosi, kad mergaitė esą nebegalėjo gyventi Lietuvoje ir turėjo išvykti į užsienį, todėl reikia uždrausti viešinti ikiteisminių tyrimų informaciją ir bausti.
„Kas nubaustas, kad Garliavos mergaitė taip išviešinta buvo? Dabar ji turėjo išvykti iš Lietuvos, nes negali čia gyventi.Kodėl prezidentė sukėlė tokį triukšmą? Pasirodo, kad prezidentė nepasitiki teismais ir teisėjais. Jei teismas matys, kad posėdis bus atviras, tai ir bus atviras. Jei nuspręs, kad uždaras, tai grės baudžiamojo atsakomybė“, – purkštavo P.Gražulis, kurio žodžiai Seimo daugumos neįtikino.
Konservatorius Kęstutis Masiulis svarstė, kaip galima nebausti žiniasklaidos, kuri viešina informaciją apie nuo pedofilų nukentėjusius mažamečius vaikus.
Dviejų socialdemokračių Irenos Šiaulienės bei Rimantės Šalaševičiūtės dar 2013 metais pateiktos pataisos siūlė bausmes už teismo bylos medžiagos ar jos dalies, susijusios su nepilnamečiu, atskleidimą ar viešą paskelbimą.
Nuostatos dėl nepilnamečių buvo išbrauktos Vyriausybės siūlymu. Ministrų kabinetas 2014 metų liepą pareiškė, kad baudžiamoji atsakomybė neturėtų būti apribota nukentėjusiuoju laikant tik nepilnametį asmenį.
Įstatymas be kompromiso ir kriterijų
Advokatė Asta Bajorienė anksčiau teigė, kad įstatymo straipsnis buvo bekompromisis, nepaliekantis išlygų, o kartu ir neduodantis jokių kriterijų, kokiu atveju baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma.
„Tai nėra siejama su žala, o užtenka paties paskleidimo fakto, tad atsakomybė gali būti taikoma ir vaiko netekusiai mamai, kuri išėjusi iš teismo kam nors ką nors papasakojo iš neviešo posėdžio. Teismo posėdžiai gali būti skelbiami nevieši net ir tuo atveju, kai juose yra vos maža dalis slaptos informacijos. Pavyzdžiui, posėdis gali būti neviešas siekiant apsaugoti informaciją apie asmens sveikatos būklę, bet juk byloje su sveikata susijusi informacija gali sudaryti labai mažą dalį“, – kalbėjo teisininkė ir pateikė pavyzdį.
Jei koks nors politikas sulaikomas prie vairo išgėręs, o teisme nagrinėjant bylą pareiškia, kad turėjo dėl savo sveikatos vartoti kokį nors alkoholio turintį preparatą, tokiu atveju, kadangi asmuo teikia informaciją apie sveikatos būklę, posėdis jau galėtų būti neviešas.
„Ar tai reiškia, kad žiniasklaida ir visuomenė apskritai neturi teisės žinoti, kas vyksta? Išeitų, kad taip. Pagal šį įstatymą, juk už bet kokį paviešinimą būtų taikoma atsakomybė“, – kalbėjo teisininkė ir pridūrė, kad profesionalūs prokurorai ar advokatai suteikia informacijos ir iš ne viešų posėdžių, kai tai susiję su visuomenės interesais, bet nepažeidžia bylos dalyvių teisės į privatumą ar pan.
