Mokytojai skundžiasi, kad padėtis blogėja, – esą 70 proc. pedagogų mokyklose susiduria su psichologiniu ir fiziniu smurtu, nors jau seniai apie tai daug kalbama, vykdomos prevencijos programos.
Tiesa, iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama vaikų apsaugai nuo bendraamžių patyčių.
Dabar diskusijos pakrypo netikėta linkme – prabilta apie mokinių ir mokytojų tarpusavio smurtą, o tuo susirūpinti privertė naujausi skandalai.
Bene labiausiai nuskambėjo Akmenės rajono Papilės S.Daukanto gimnazijoje nutikęs įvykis, kai jaunas dailės mokytojas skėlė antausį šeštokui.
Atsitikimas išskirtinis, nors ne toks jau ir retas – šiomis dienomis pasklido žinių ir apie kitus mokytojų nesusivaldymo atvejus.
Žinoma, toks elgesys pedagogams neleistinas ir nepateisinamas. Jiems gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė. Vis dėlto viešojoje erdvėje bent jau Papilės gimnazijos mokytojas yra labiau teisinamas nei smerkiamas.
Aiškinama, kad pirmiausia pedagogas patyrė psichologinį smurtą, kai vaikas, užuot atlikęs dailės pamokos užduotį, piešė lyties organus, ignoravo pastabas, taip pat plūdosi necenzūriniais žodžiais, vaidino nacį.
Suprantama, pedagogas privalėjo susivaldyti ir imtis leistinų drausminimo priemonių – gal netgi nutraukti pamoką, o vėliau svarstyti mokinio elgesį su gimnazijos vadovais, tėvais.
Šitaip panašius konfliktus siūlo spręsti psichologai. Tačiau mokytojas skėlė antausį.
Nevaldomų, visai klasei mokytis trukdančių mokinių siautėjimas – gerai žinoma ne vienos mokyklos liga, tik iki šiol nerasta veiksmingų vaistų.
Pedagogų atstovų įsitikinimu, būtina stiprinti mokinių ir jų tėvų atsakomybę, padėti mokytojui ginti savo orumą, nes esą dabar visos teisės suteiktos vaikui, o pedagogams paliktos vien pareigos. Mokiniai puikiai žino, kad mokytojas jų negali rimčiau nubausti, todėl ir siautėja.
Tačiau švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė mano, kad didelė dalis kaltės dėl netvarkos mokyklose tenka ir jų vadovams, nes jiems įstatymai suteikia drausminimo priemonių, tik jomis nesinaudojama.
Kaip yra iš tikrųjų? Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato galimybę bausti 14–16 metų paauglių tėvus už jų atžalų chuliganišką elgesį, suaugusiųjų įžeidinėjimą, bet, pedagogų atstovų nuomone, bauda juokingai menka – tik nuo 14 iki 28 eurų.
Šia drausminimo priemone mokyklos visiškai nesinaudoja dar ir todėl, kad realiai ją taikyti labai sunku, – reikia parengti gausybę popierių, o po to laukia ilgas teisinio įrodinėjimo procesas.
Negana to, mokyklų vadovai nenori kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus vengdami viešumo.
Aišku, įmanoma supaprastinti baudų skyrimą siautėjančių vaikų tėvams ir padidinti jas Estijos pavyzdžiu net iki 700 eurų. Bet vargu ar vien finansinis vėzdas išspręstų tvarkos Lietuvos mokyklose problemas.
Galbūt tai kiek sudrausmintų nuolatines pajamas gaunančiose šeimose augančius vaikus, bet mokyklose dažnai siautėja asocialiai gyvenančių tėvų atžalos, o tokiais atvejais neįmanoma išieškoti jokių baudų.
Juk tokie mokiniai neretai į mokyklą ateina tik nemokamai pavalgyti, praleisti laiko, o ne mokytis. Išpuoliai prieš mokytojus ar prievarta prieš bendraamžius tokiems paaugliams tėra būdas pasilinksminti, atkreipti į save dėmesį, kai jų tėvams nerūpi nei jie patys, nei jų mokslai.
Kartais labiau padeda pašalinimas iš mokyklos, bent jau atsikratoma bėdų keliančio mokinio. Tik toks vaikas kaip karšta bulvė permetamas kitai mokymo įstaigai ir apsipratęs su nauja aplinka vėl gali tapti nevaldomas.
Svarstoma, kad nemotyvuotus mokinius galbūt vertėtų siųsti į profesines mokyklas. Bet čia slypi kiti pavojai.
Pirmiausia mokinių skirstymas pagal mokymosi rezultatus ir prievartinis siuntimas į profesines mokyklas varžytų jų apsisprendimo laisvę.
Negana to, nemotyvuotus mokinius nusiuntus į profesines mokyklas būtų smukdomas šios labai svarbios mokymo grandies prestižas. Todėl, matyt, tikslinga siųsti mokytis profesijų tik tuos mokinius, kuriems svetimi bendrojo išsilavinimo mokslai, bet patinka technologijos.
Čia svarbiausias vaidmuo turėtų tekti savo mokinių gebėjimus galintiems gerai suprasti autoritetingiems pedagogams.
Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė, kad nuo kitų metų norintieji studijuoti pedagogiką motyvacijos testą atliks jau vienuoliktoje klasėje, o ne baigę vidurinę mokyklą.
Ar tai padės sustiprinti mokyklas gabiais jaunais mokytojais, kurių, nepaisant senyvo amžiaus pedagogų pertekliaus, vis labiau ima stigti? Gal. Juk mokytojauti sugebantį jaunimą galima pritraukti tik pakėlus šios profesijos prestižą, o tam pirmiausia reikia gerokai padidinti atlygį už darbą.
Mokykla gyvuoja ne vakuume – visas jos bėdas, įskaitant patyčias, pirmiausia lemia visuomenės kultūra, socialinės problemos, tad tikrai nėra vieno stebuklingo švietimo sistemos gydymo būdo.
