Ekspertai įvertino A.Guogos paskyrimą Liberalų sąjungos lyderiu

Politologė prof. Jūratė Novagrockienė sako, kad šio populiaraus politiko pasirinkimas, žvelgiant į trumpalaikę perspektyvą, yra geriausias iš įmanomų, o štai viešųjų ryšių ekspertas, agentūros „VRP Hill & Knowlton“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus A. Guogą lygina su kandidatu į JAV prezidentus Donaldu Trampu ir teigia, kad jo lyderystė programuoja konfliktą pačioje partijoje ir nesulaiko liūdinčio idėjinio liberalių pažiūrų rinkėjo.

Liberalų sąjūdžio valdyba A. Guogą penktadienį paskyrė laikinai būti partijos lyderiu iki suvažiavimo, įvyksiančio birželio 11 dieną.

„Žiūrint į trumpalaikę perspektyvą toks pasirinkimas iš tikrųjų pats geriausias iš visų galimų, nes A. Guoga yra labai populiarus tarp potencialių Liberalų sąjūdžio rėmėjų, ypač tarp jaunimo. Visos jo akcijos, įvairių renginių rėmimas paliečia jaunimą, jis yra labai matoma figūra, o tai, kad jis atrodo skaidrus, nesusitepęs, labai trumpai dalyvaująs politikoje gali patraukti ir vyresnius rėmėjus“, – sakė J. Novagrockienė.

Tačiau žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, pasak politologės, Liberalų sąjūdis turėtų pasvarstyti, ar būtent A. Guoga jiems yra tinkamiausias.

„Turint mintyje aplinkybes, kad jis yra ir Europos Parlamento narys, turi Australijos pilietybę, – visa tai apsunkina reikalus, kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, (...) kai bus birželio 11 dieną jų suvažiavimas, reikėtų gerai pagalvoti, kas turėtų būti partijos tikrasis naujasis pirmininkas“, – sakė J. Novagrockienė.

Politologė nedramatizuoja krizės įtakos liberalų rezultatams rinkimuose.

„Artimiausiose apklausose reitingas gal ir gali smukti, bet gali to ir nebūti. Labai sunku pasakyti, nes yra toks paradoksas mūsų visuomenėje. Viena vertus, visi piktinsi korupcija , politikų veiklos nešvarumu, kita vertus, jeigu yra paskelbiama , kad yra teisiniai dalykai, žmonės kartais tai ignoruoja. Gali būti smuktelėjimas pradžioje, bet aš manau, kad jie vis tiek atsities“, – teigė J. Novagrockienė.

Viešųjų ryšių specialistas M. Katkus toks optimistiškas nebuvo, o ir A. Guogos lyderystės fakto jis nebuvo linkęs vertinti teigiamai.

„A. Guoga ir Eligijus Masiulis atstovauja kardinaliai priešingiems partijos sparnams ir elektorato grupėms. E. Masiulis kartu su tokiais kolegomis kaip Gintaras Steponavičius, Remigijus Šimašius, Eugenijus Gentvilas , daugybe kitų partijos aktyvistų atstovavo klasikiniam liberalizmui, A. Guoga partijoje buvo toks populiarus, naudingas, bet vis dėlto svetimkūnis, niekada neturėjęs kažkokio vidinio santykio su partijos struktūromis, bet turėjęs pakankamai stiprų viešą profilį ir aiškų elektorato palaikymą“, – sakė M. Katkus.

Tuo atžvilgiu, pasak viešųjų ryšių eksperto, ši situacija panaši į susiklosčiusią JAV su kandidatu į prezidentus D. Trampu ir Respublikonų partija.

„Kol kas tai yra iš esmės visiškai svetimas, populiarus žmogus, kurio pažiūros nėra 100 proc. aiškios, jo santykis su liberaliomis vertybėmis taip pat nėra visiškai aiškus, jo pastebėjimai taip pat yra įvairūs, ir aš manyčiau, kad čia yra užprogramuotas konfliktas visų pirma pačios partijos viduje“, – dėstė M. Katkus.

Tarp rinkėjų, pasak eksperto, dabar liberalų pusėje vyrauja liūdesio, pykčio, nusivylimo nuotaikos, ir jos tikrai dar vyraus kurį laiką.

„Norint tas nuotaikas geriau suvaldyti arba suprasti, reikėjo rinktis saugesnį kandidatą, tarkime, poną Gentvilą, ar Šimašių, kuris gal partijos reitingo stebuklingai ir nepakeltų, bet jis bent jau įtikintų žmones , kad E. Masiulis tai nėra visa liberalų partija. Bet jeigu liberalų partija be E. Masiulio yra A. Guoga, tai tada yra transliuojama visiškai kita žinutė“, – sakė M. Katkus.

Pasak jo, tokiu atveju gana didelei daliai žmonių, kurie svarstė balsuoti už liberalus, kyla vidinių prieštarų dėl partijos motyvacijos ir vertybių.

„Be to, šiandienis Gabrieliaus Landsbergio Europos Parlamento mandato atsisakymas yra labai akivaizdus parodymas, kad G. Landsbergis jaučia galįs būti rinkėjams patrauklesnis negu, pavyzdžiui, A. Guoga liberalų rinkėjams, kurie balsavo už Masiulį ir Šimašių, bet kiti tarp Premjero A. Guogos ir Seimo Pirmininko G. Landsbergio, gali pasirinkti pastarąjį variantą“, – sakė M. Katkus.

Viešųjų ryšių specialistas pažymėjo, kad už liberalus balsuoja dvi kategorijos rinkėjų: vieni – idėjiniai liberalai, kurių vertybės atitinka partijos ideologiją, kiti balsuoja už tuos, kurie jiems atrodo stipresni , kompetetingesni arba galintys suteikti geresnį gyvenimą, tad ši rinkėjų grupė gali balsuoti tiek už „darbiečius“, tiek socialdemokratus, ar kurią nors kitą partiją.

„Antrajai grupei A. Guoga irgi yra patrauklus kandidatas, ir jis netgi jiems ėmė visai gerai atrodyti, tik lieka klausimas, ar jų pasirinkimas ir bus liberalų partija“, – sakė M. Katkus.

Viešųjų ryšių specialistas šioje krizinėje situacijoje Liberalų sąjūdžio politinę komunikaciją įvertino gerai. Tai, kad ketvirtadienį, paskelbus apie tai, jog byloje galimo dėl 100 tūkst. eurų kyšio paėmimo iš „MG Baltic“ , buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, E. Masiulis paskelbė atsisakąs ir Seimo nario, ir partijos pirmininko pozicijos, M. Katkaus vertinimu buvo „vienintelis galimas teisingas žingsnis“.

„Tačiau politikoje vieninteliai teisingi žingsniai iš visuomenės pusės labai retai yra žengiami. E. Masiulis išsaugojo šansą sugrįžti likti toliau partijos vadovu, reabilituotis, jei tik paaiškėtų, kad tyrimas yra nieko vertas. Tai yra stiprus europietiškas ir visomis prasmėmis teisingas žingsnis“, – sakė M. Katkus.

Tuo tarpu, partija, pasak jo, atrodė šiek tiek sutrikusi, bet tai tokioje situacijoje yra suprantama.

„Kai tu nieko nežinai, tai sunku sugalvoti ką pasakyti , sunku priimti sprendimus . E. Masiulo pareiškimas užbaigė visą dieną ketvirtadienį liberalų naudai. Šios dienos A. Guogos paskyrimas yra jau toks labai keistas, galvojant apie tai, kad didžiausia jų problema – ne su tais žmonėmis, kurie nori pritraukti iš kitų partijų , didžiausia jų problema yra tie žmonės, kurie už juos balsavo būtent už tai, kad jie buvo skaidri partija“, – sakė M. Katkus.