Trečiadienio pavakarę VRK bus svarstomas E. Masiulio prašymas atsisakyti Seimo nario mandato. Pagal procedūras, posėdyje turėtų dalyvauti ir pats E. Masiulis.
Nėra pagrindo netenkinti
Įstatymai numato, kad Seimo narys VRK posėdyje perskaito pareiškimą dėl atsistatydinimo ir tuomet komisija balsuoja, ar tenkinti jį, ar ne.
„Nėra jokio pagrindo netenkinti E.Masiulio prašymo. Komisijos funkcija ir kompetencija – pasitikrinti, ar Seimo narys rimtai yra šį žingsnį apgalvojęs ir tikrai atsisako Seimo nario mandato“, – teigė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Prašymas nebus svarstomas, jei E.Masiulis neatvyks arba persigalvos dėl Seimo nario mandato atsisakymo. Tačiau Z.Vaigauskas pripažįsta, kad praktikoje tokių dalykų nebūna, nes paprastai, kai Seimo nariai apsisprendžia atsistatydinti – tai taip ir būna.
VRK patenkinus E.Masiulio prašymą dėl atsistatydinimo nuo akto paskelbimo dienos prokuroras galės spręsti, ar buvusiam Seimo nariui pareikšti įtarimus ir ar jį sulaikyti.
„Rinkimų komisijos sprendimas turi būti paskelbtas ir tokiu būdu įsiteisės. Galvoju, kad vėlų vėliausiai jis pasirodys penktadienį. Seimo narys gali prašyti akto įsiteisėjimo atidėjimo, tačiau aš manau, kad jis nėra suinteresuotas laukti“, – kalbėjo VRK pirmininkas.
E.Masiulis jau pirmadienį lankėsi Generalinėje prokuratūroje. Šiuo metu E.Masiulis gali būti apklaustas tik kaip specialusis liudytojas, nes jį dar saugo Seimo nario neliečiamybė.
Seime liktų vienu nariu mažiau
E. Masiuliui atsisakius Seimo nario mandato, jo vietai parlamente užimti nebus rengiami nauji rinkimai, nes iki eilinių Seimo rinkimų liko mažiau nei pusė metų. Seime iki rinkimų liks vienu parlamentaru mažiau. Politikas buvo išrinktas vienmandatėje Marių rinkimų apygardoje Klaipėdoje.
Penktadienį suspendavęs narystę Liberalų sąjūdyje ir pasitraukęs iš šios partijos pirmininko posto E.Masiulis tikino, kad į visus klausimus atsakys, kai tik išnyks apribojimas kalbėti apie tyrimą.
„Aš norėčiau labai daug ką jums pasakyti ir aš jums pasakysiu, kai ateis tam tinkamas laikas. Šiandien, deja, aš negaliu dėl tam tikrų proceso reguliavimo dalykų pasakyti. Galiu užtikrinti, kad sieksiu teisinėmis priemonėmis įrodyti savo teisingumą ir paneigti man mestus įtarimus“, – sakė E.Masiulis.
Specialiųjų tyrimų tarnyba tiria įtarimus, kad verslo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis E.Masiuliui perdavė 106 tūkst. eurų kyšį. Pas buvusį Liberalų sąjūdžio pirmininką buvo rasta didelė pinigų suma. Įtariama, kad juos jis gavo iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio, tai penktadienį atskleidė bylą kuruojantis prokuroras Justas Laucius.
„Yra įtarimų, kad pas gerbiamą Seimo narį E.Masiulį rasta itin didelė pinigų suma, o jo šaltinis yra gerbiamas R.Kurlianskis. Tokie yra įtarimai. Mes matome priežastinį ryšį tarp gerbiamo R.Kurlianskio ir E.Masiulio veiksmų“, – sakė prokuroras J.Laucius.
Antradienį paaiškėjo, kad E.Masiulio namuose atliekant kratą rasti pinigai buvo pažymėti teisėsaugos pareigūnų prieš jiems patenkant į parlamentaro namus. Beje, neoficialiais duomenimis, jo namuose rasta ne 106 tūkst., o 250 tūkst. eurų.
Atliekant šį tyrimą ketvirtadienį vyko kratos šio verslo koncerno prezidento ir viceprezidento darbo vietose, Seimo nario E.Masiulio namuose, automobilyje, darbo vietoje ir jo vadovaujamo Liberalų sąjūdžio būstinėje. Prokuratūra praneša, kad kratų metu gauta tyrimui reikšmingų duomenų. Seimo narys E.Masiulis apklaustas specialiuoju liudytoju.
Po nepagrįstų kaltinimų – politikos užribyje
Tas pats E.Masiulis teisėsaugos akiratyje buvo atsidūręs ir prieš pat 2004 metų rinkimus, kai šalį drebino „Rubicon Group“ skandalas. Dėl paviešintų pokalbių su šios įmonės vadovais iš Seimo tada buvo priverstas pasitraukti socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, konservatorius Arvydas Vidžiūnas ir socialliberalas Vytautas Kvietkauskas.
Pastarieji buvo įtariami paėmę pinigų už įtaką priimant įvairius teisės aktus, tačiau Seimas nesutiko panaikinti jų neliečiamybės.
V.Andriukaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, kad galėtų būti apklaustas. Generalinė prokuratūra po vienintelės apklausos ikiteisminį tyrimą nutraukė. Tyrimas atskleidė įtarimų nepagrįstumus ir STT tyrėjų padarytas klaidas.
Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas remiantis tuo, kad nebuvo surinkta pakankamai kaltę pagrindžiančių duomenų. Tačiau korupcija viešai apkaltinti politikai po 2004 metų Seimo rinkimų liko politikos užribyje.
