Trečiadienį ministerijoje vyko tarpžinybinis pasitarimas dėl kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo stiprinimo, kuriame dalyvavo Vidaus ir Užsienio reikalų ministerijų, policijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės bei bažnyčios atstovai.
„Prekybos žmonėmis problema tampa vis aktualesnė – lietuvių emigracija didėja ir vis daugiau žmonių susiduria su prekybos žmonėmis pavojais. Deja, šiai problemai iki šiol skirta nepakankamai dėmesio. Jos sprendimas paliktas vienai Vidaus reikalų ministerijai, nors tai yra kompleksinė problema, todėl reikalauja kompleksinių sprendimų ir visų suinteresuotų institucijų ir organizacijų sutelktų pastangų“, – sakė VRM kancleris Algirdas Stončaitis.
VRM atstovai pristatė dvi tam skirtas priemones – siūlomą sudaryti Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisiją ir atskiro Kovos su prekyba žmonėmis veiksmų plano projektą. Užsienio reikalų ministerija ir Pasaulio lietuvių bendruomenė pakviestos deleguoti savo atstovus į kuriamą komisiją ir ateityje aktyviai įsitraukti į jos veiklą, taip pat siūlyti priemones rengiamam planui, ieškoti naujų finansavimo šaltinių.
Sutarta, kad būtina gerinti pasikeitimą informacija tarp lietuvių bendruomenių užsienyje, Lietuvos ambasadų ir institucijų Lietuvoje, intensyviau skleisti informaciją apie prekybos žmonėmis pavojus.
Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad pirmiausia būtina intensyvinti prevencinį, švietėjišką darbą mūsų šalies regionuose, orientuojantis į labiausiai pažeidžiamus jaunus žmones, atsidūrusius beviltiškoje situacijoje ir desperatiškai ieškančius pragyvenimo šaltinių ar tikinčių greito praturtėjimo užsienyje galimybėmis, kurie dažnai atsiduria nusikaltėlių rankose.
Taip pat akcentuota, kad reikia geresnės informacijos sklaidos tarp užsienyje gyvenančių lietuvių – apie jų teises, pagalbą prekybos žmonėmis aukoms, kad sunkioje padėtyje atsidūrę žmonės nebūtų palikti likimo valiai ir ištikus nelaimei žinotų, kur kreiptis. Atkreiptas dėmesys į lietuvių bendruomenes užsienyje, kurios yra toliau nuo didžiųjų miestų. Jose gyvenantys lietuviai dažnai nemoka vietos kalbos ir nesugeba apginti savo teisių ar jų net nežino, gyvena labai sunkiomis sąlygomis.
Pernai Lietuvoje buvo registruoti 27 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis, nukentėjusiais pripažinti 62 asmenys: iš jų 45 suaugę (24 moterys ir 21 vyras), 17 vaikų.
2015 metais kito prekybos žmonėmis verbavimo forma. Anksčiau žmonėms verbuoti naudota elektroninė erdvė, radijas, televizija ir kitos komunikacijos priemonės. Naujausių ikiteisminių tyrimų medžiaga parodė, kad pagrindinė verbavimo forma buvo žodžiu – žmonės buvo užkalbinami viešose vietose, o vyravęs asmens valią palenkiantis būdas – pasinaudojimas žmogaus pažeidžiamumu.
Nusikalstama veika – prekyba žmonėmis – laikoma antra pagal pelningumą nusikalstama veikla po prekybos ginklais ir narkotikais. Dėl nusikaltimo latentiškumo sunku tiksliai pasakyti nusikaltimo mastą, bet specialistai teigia, kad pasaulyje yra apie 27 milijonus prekybos žmonėmis aukų, o Lietuvoje prekybos žmonėmis mastai yra didžiausi tarp Baltijos valstybių.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė sakė, kad ikiteisminių tyrimų, susijusių su prekyba žmonėmis, iki šiol nebuvo itin daug, tačiau pastaraisiais metais akivaizdžiai daugėja.
„Mano manymu, taip yra ne dėl to, kad tokių nusikalstamų veikų padaroma daugiau, o dėl to, kad labai pasikeitė teisėsaugos pareigūnų požiūris į prekybą žmonėmis, aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos, tiesiogiai dirbančios su šio nusikaltimo aukomis, daug daugiau informacijos apie prekybą žmonėmis pateikiama viešojoje erdvėje“, – teigė prokurorė.
Jos teigimu, išnaudojimą prostitucijai pakeitė asmenų išnaudojimas nusikalstamoms veikoms užsienyje daryti. Taip pat stebimas akivaizdus nukentėjusiųjų struktūros pasikeitimas – jais vis dažniau tampa vyrai, nors anksčiau būdavo išimtinai moterys.
Dažnai išnaudojami jauno amžiaus vyrais, nepilnamečiai ar vos sulaukę pilnametystės, kurie neturėdami jokių pajamų Lietuvoje sutinka vykti į užsienį tariamai dirbti ir ,gerai užsidirbti. Išvykus paaiškėja, kad teks daryti nusikaltimus, tačiau neturėdami pinigų grįžti, nemokėdami užsienio kalbos, neretai neturėdami asmens dokumento (būna paėmę juos kontroliuojantys asmenys), neturi kito pasirinkimo kaip tik sutikti su tuo, ko iš jų reikalaujama.
