Pagaliau paaiškėjo, kodėl praėjusį ketvirtadienį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentams atliekant kratą E.Masiulio namuose sostinėje čia prisistatė ir automatais ginkluoti policininkai.
Tyrėjai, matyt, tikėjosi stambaus laimikio, kurį reikėjo paimti ir saugiai nugabenti į atitinkamą vietą. Ir neapsiriko.
Teigiama, jog tuomečio Liberalų sąjūdžio vedlio bute rasta daugiau kaip 250 tūkst. eurų.
Negana to, pasirodo, dalį šių pinigų (maždaug 106 tūkst. eurų), dar prieš jiems atsiduriant parlamentaro namuose, teisėsaugos pareigūnai buvo iš anksto pažymėję.
Esą eurai buvo pažymėti prieš koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, kaip įtariama, juos kaip kyšį perduodant E.Masiuliui.
„Lietuvos ryto“ šaltinių spėjimu, seklių taikiklyje verslo koncernas „MG Baltic“ buvo jau seniai, taigi atliekant šią slaptą operaciją grynieji pinigai galėjo būti pažymėti (pavyzdžiui, užrašyti numeriai) dar banke, iš kurio juos paėmė koncerno atstovai.
Tiesa, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Justas Laucius naujienų agentūrai BNS tiesiai neatsakė į klausimą, ar tie pinigai buvo pažymėti.
Laikė juodąją kasą?
Praėjusią savaitę STT paskelbė įtarianti, jog Liberalų sąjūdžio vadovas paėmė daugiau nei 100 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ už partijos veikimą verslininkų naudai.
Taigi neatmestina, kad E.Masiulis savo namuose laikė partijos juodąją kasą ar bent dalį jos.
Pasklidus žiniai apie aptiktą solidžią eurų sumą, užkulisiuose vieni politikai stebėjosi, jog Liberalų sąjūdžio pirmininkas pats užsiėmė finansiniais partijos reikalais, tuo metu kitų stebėtojų komentarai buvo ironiški – esą kas E.Masiuliui beliko, juk jis negalėjo to patikėti, pavyzdžiui, tokiam neprognozuojamam tuomečiam pirmajam savo pavaduotojui kaip Antanas Guoga.
Atsirado sąmokslo teorijų
Liberalų gretose netgi pasklido tokia sąmokslo teorija: esą agentų taikinys buvo „MG Baltic“ ir jo prezidentas Darius Mockus, tad buvo panaudotas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, o E.Masiulis šioje operacijoje buvo panaudotas kaip patrauklus masalas.
Be to, vienas Liberalų sąjūdžio veikėjų „Lietuvos rytą“ tikino, jog įkliuvęs ir nedelsiant atsistatydinęs iš vadovo posto E.Masiulis esą prasitarė, jog tie pinigai yra jo problema, o ne partijos.
Politikas, kuriam kol kas yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas, žadėjo bendradarbiauti su teisėsauga ir įrodyti, kad nėra kaltas.
Advokatas: trūksta įrodymų
Tuo metu R.Kurlianskis yra suimtas, 20 parų uždarytas į Lukiškių kalėjimą. Jis įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
„MG Baltic“ viceprezidento advokatas Romualdas Mikliušas antradienį teigė žinantis, jog pas E.Masiulį rasta didesnė nei 106 tūkst. eurų suma.
Teisininkas BNS taip pat patvirtino, kad tie pinigai buvo pažymėti, tačiau neigė, kad šiuos pinigus perdavė R.Kurlianskis: „Ten tikrai trūksta įrodymų, kad pinigus, kuriuos rado pas E.Masiulį, perdavė mano klientas. Ir prokuroras sako: „Mes darome prielaidą.“ Nes įrodymų kol kas nematėme.“
Svarus įrodymas teisme
Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus mokslo darbuotojas Petras Tarasevičius teigė, kad pinigų žymėjimo metodu užfiksuotas kyšis yra svarus įrodymas teisme.
Ekspertas komentavo ne konkretų E.Masiulio veikos tyrimo aspektą, o teisėsaugos praktiką naudojant pinigų žymėjimą apskritai.
Pasak P.Tarasevičiaus, grynieji pinigai gali būti žymimi keliais būdais – tai priklauso nuo konkrečios taktinės ar žvalgybinės situacijos.
„Vis dėlto, nepaisant šio įrodymo svarumo, įtariamieji turi būdų jį apeiti. Tų būdų yra įvairiausių, tai yra žmogaus fantazijos reikalas. Dažniausiai tai yra manipuliavimas žodžiais, manipuliavimas tuo, kaip tie pinigai pas tą žmogų atsidūrė ar galėjo atsidurti.
Žmogus aiškina, kad jam atnešė kaip skolą ar, pavyzdžiui, tokiu būdu įteikė tuos pinigus, kad žmogus nežinojo, jog jie jam buvo įteikti, tarkime, voke“, – BNS kalbėjo P.Tarasevičius.