„Pagal gyvenamąją vietą mano vaikui priklausytų eiti į šią mokyklą. Tačiau ketvirtadienį gavom pranešimą, kad vietos šioje mokykloje mano sūnui nebus“, – apie susiklosčiusią situaciją pasakojo būsimo pirmoko tėtis.
Gavus tokį pranešimą, Manto žmona nuskubėjo į mokyklą aiškintis situacijos. „Kiek žmona pasakojo, tai tėvų buvo susirinkę be proto daug. Visi piktinosi, kad negauna vietos mokykloje, nors gyvena visai šalia“, – pasakojo Mantas. Jo žmona taip pat skambino į netoliese esančią Antakalnio progimnaziją. Ten moteriai aiškiai nukirto – vietų visiškai nėra.
Vilniaus inžinerijos licėjuje Manto žmonai, kaip ir kitiems tėvams, kuriems buvo pranešta, kad vietų jie negaus, pasiūlyta kreiptis į Žirmūnuose esančią Emilijos Pliaterytės progimnaziją.
Sutalpinti neįmanoma
Vilniaus inžinerijos licėjaus direktorė Regina Mikalauskienė sako, kad visų norinčių mokykloje sutalpinti paprasčiausiai neįmanoma. „Kol kas planuojama, kad pas mus bus 110 vietų pirmokams. O prašymų esame gavę 315. Supraskite, jei liftas keturiems žmonėms, 12 juo nevažiuos“, – teigia R.Mikalauskienė.
Pasak jos, pranešime, kuris buvo išsiųstas tėvams, paaiškinama, kad dėl labai didelio prašymus padavusių vaikų skaičiaus kai kurie būsimi pirmokai vietos gali negauti. „Emilijos Pliaterytės progimnazija specialiai mokiniams, kurie netilps mūsų mokykloje, atidarys tris naujas klases. Tai tik dvi stotelės nuo mūsų“, – kalbėjo Vilniaus inžinerijos licėjaus direktorė.
Namai šalia, o į mokyklą nepateks
Tėvai, norintys savo vaikus leisti į Vilniaus inžinerijos licėjų, siūlė padaryti antrą pirmokų pamainą. Tačiau direktorė R.Mikalauskienė sako, kad tai yra nerealu. Net jei tėvai ir sutiktų savo vaikus leisti į antrą pamainą, yra higienos normos, dėl kurių to padaryti negalima.
Vilniaus inžinerijos licėjaus direktorė sako, kad daugelis tėvų, kurių vaikai tikriausiai nepateks į jos vadovaujamą ugdymo įstaigą, piktinasi, nes gyvena prie pat, o vaikai mokyklą turės lankyti kitame mikrorajone.
„Supraskite, aš negaliu skirstyti vietų pagal tai, kad mokykla yra praktiškai namo kieme. Ne visada galime daryti tai, kas patogu. Kartais reikia ir prisitaikyti“, – sako R.Mikalauskienė.
Prašymų – daugiau nei vietų
Kitose Vilniaus mokyklose padėtis panaši. Štai Jono Basanavičiaus progimnazijoje nuo rugsėjo planuojama formuoti penkias arba šešias pirmas klases, kuriose būtų maždaug po 26 mokinius. Tai reiškia, kad šioje mokykloje planuojama priimti nuo 130 iki 156 mokinių. Progimnazijos atstovų teigimu, šiuo metu yra gauta daugiau nei 200 prašymų priimti vaikus į pirmas klases.
Simono Daukanto progimnazijoje planuojama surinkti penkias klases, kuriose bus maždaug po 24 mokinius. Tai reiškia, kad šios mokyklos pirmose klasėse nuo rugsėjo mokysis apie 120 vaikų. Progimnazijos atstovai tikslaus paduotų prašymų skaičiaus neatskleidė, tačiau pripažino, kad visų norinčių priimti tikrai negalės.
„Pelėdos“ pradinėje mokykloje planuojama formuoti dvi klases, kuriose mokysis po 24 pirmokėlius. Mokyklos vadovai teigia, kad prašymų visada gauna daugiau, nei gali priimti mokinių. Praėjusiais metais mokykloje galėjo mokytis visi, kurie norėjo, nes buvo formuojamos trys klasės. Ar šiemet pajėgs priimti visus norą mokytis šioje mokykloje pareiškusius mokinius, sako kol kas nežinantys.
Maironio progimnazijoje situacija šiek tiek geresnė. Čia ketinama formuoti keturias klases, kurių kiekvienoje bus apie 24 mokinius – į pirmas klases bus priimti maždaug 96 mokiniai. Prašymų šioje mokykloje kol kas gauta 90. Tai reiškia, kad Maironio progimnazijoje vis dar laisvos šešios vietos būsimiems pirmokams.
Beveik analogiška situacija yra ir „Ryto“ progimnazijoje. Čia taip planuojama formuoti keturias klases po daugiausia 24 vaikus. Kaip teigia mokyklos atstovai, prašymų panašiai tiek ir gauta.
Martyno Mažvydo progimnazija yra pasiruošusi formuoti dešimt klasių, kuriose turėtų būtų daugiausia po 24 vaikus. Tiesa, progimnazijos direktorius sako, kad dažnai dalis vaikų atkrenta, tad vienoje klasėje gali būti ir 23 arba 22 vaikai. Šiuo metu šioje mokykloje yra gauta apie 240 prašymų į pirmas klases. Direktorius sako, kad mokykloje vietų yra, tad priimti galės praktiškai visus, pareiškusius norą čia mokytis.
Savivaldybė malšina aistras
Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovės Eglės Stonkutės teigimu, Vilniaus savivaldybė ateinantiems mokslo metams į mokyklas planuoja priimti apie 7 tūkst. pirmokų. Pernai į mokyklas buvo priimta apie 6700 pirmų klasių mokinių. Vasario mėnesį skelbta, kad į pirmas klases Vilniaus mokyklose bus priimta 600 daugiau mokinių, tačiau dabartiniais duomenis skaičius krito pusiau.
Tačiau tai – ne galutiniai skaičiai. Įstaigose vyksta pateiktų prašymų nagrinėjimai ir analizė. Aiškinamasi, kiek yra norinčių patekti į vieną ar kitą įstaigą. Jeigu nėra galimybės patenkinti tėvų prašymų, siūlomos šalia esančios mokyklos.
„Kadangi tėveliai pateikė prašymus į kelias įstaigas ir dar galutinai neapsisprendė, galutinio rezultato neturime. Rugsėjo mėnesį komplektavimas bus tikslinamas pagal faktinį mokinių skaičių. Vyksta judėjimas ir galutinio skaičiaus dabar pasakyti negalime“, – situaciją komentavo E.Stonkutė.
Tiesa, šiuo metu taip pat negalima pasakyti ir, kiek tiksliai prašymų yra gauta, mat tėvai savo vaikus registruoja iš karto į kelias mokyklas. „Prašymus tėvai gali teikti į kelias mokyklas, todėl jie dubliuojasi ir vienas vaikas gali pretenduoti į tiek mokyklų, kiek tėvai pageidauja“ – teigia E.Stonkutė.
Kam suteikiama pirmumo teisė?
Vadovaujantis Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašu, pirmumo teisę turi vaikai, gyvenantys mokyklai priskirtoje teritorijoje. Jei į mokyklą jau priimti visi jos aptarnavimo teritorijoje gyvenantys ir norintys lankyti tą mokyklą vaikai o į likusias laisvas vietas yra daugiau ta pačia data registruotų prašymų, negu mokykla gali priimti mokinių, pirmiausiai priimami: specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai, našlaičiai, vaikai, turintys globėjus ar rūpintojus ir neįgalių tėvų vaikai.
Taip pat mokiniai, kurių broliai, seserys mokosi toje mokykloje, yra iš gretimos mokyklai teritorijos. Pirmumo teisę turi ir vaikių, kurių seneliai ar kiti artimi giminaičiai gyvena mokyklos teritorijoje arba vaikai yra lankę ikimokyklinio ugdymo grupę mokykloje-darželyje.
Nemažai tėvų nerimauja, kad jų vaikas gali negauti vietos mokykloje. Juos skuba nuraminti E.Stonkutė: „Visiems pirmokams bus užtikrintas ugdymas, tik galbūt ne visi pateks ten, kur pageidavo.“
