Surašęs slaptą pažymą, ją gali išslaptinti taip, kaip nori. Nelygu, ką reikia įrodyti.
Atrodo, kad į slaptomis pažymomis besidangstančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) žaidimus įsitraukė ir prokurorai.
Tai paaiškėjo Vilniaus apygardos teisme (VAT) trečią kartą iš naujo nagrinėjant už kyšio paėmimą nuteistų bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovų skundus.
Prašymą tenkino skubiai
Kai šią bylą pradėjo nagrinėti tada dar Vilniaus 3-iasis apylinkės teismas, kyšio paėmimu kaltinti buvęs „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Darius Norkus ir rinkodaros vadovas Nerijus Laurinaitis panoro sužinoti, kodėl STT pareigūnams buvo leista patekti į bendrovės patalpas ir ten sumontuoti klausymosi įrangą.
Teismo reikalavimu 2011-ųjų gruodį STT išslaptino 2009 metų gegužės 22-ąją rašytą pažymą.
Prašymas buvo adresuotas tuo metu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui vadovavusiam Irmantui Mikelioniui.
Itin slaptame prašyme buvo nurodyti tik operatyvinio tyrimo numeris ir trijų STT pareigūnų tarnybinių pranešimų kodai.
Nežinia, ar I.Mikelionis suspėjo perskaityti šiuos pranešimus, bet „Vilniaus vandenų“ vadovų veikla jam pasirodė tokia pavojinga, jog prašymą jis tą pačią dieną išsiuntė į Šiaulius, vietos prokurorai jį nunešė į teismą, o teisėjas Boleslovas Kalainis išdavė leidimą slapta patekti į šią bendrovę.
Buvusiems „Vilniaus vandenų“ vadovams dėl kyšininkavimo buvo iškeltos dvi bylos. Vieną jų, kurioje jie išteisinti dėl užstalės pokalbių, šiuo metu nagrinėja Apeliacinis teismas.
Advokatas buvo priblokštas
VAT posėdžio išvakarėse D.Norkaus ir N.Laurinaičio advokatas Edgaras Dereškevičius nuėjo į Apeliacinį teismą susipažinti su bylos medžiaga.
Pamatęs, jog prokuroras pateikė naujų dokumentų, advokatas nustėro.
Byloje jis rado tą pačią I.Mikelioniui skirtą STT pažymą dėl patekimo į „Vilniaus vandenų“ patalpas – tik ji buvo išslaptinta šių metų kovo mėnesį.
Dokumento numeris, data ir pareigūnų parašai sutapo, tačiau joje esantis tekstas buvo visai kitoks.
Šiame dokumente nebeliko tarnybinių pranešimų numerių, bet buvo nurodyta, jog D.Norkus ir „Vilniaus vandenyse“ dirbęs Tomas Biknevičius iš vienos viešųjų pirkimų konkurse dalyvaujančios bendrovės galimai reikalauja 120 tūkstančių litų.
„Apie kurį atvejį čia kalbama?“ – staiga pasikeitusios pažymos turinys nustebino pačius teisiamuosius.
Nė vienoje D.Norkui iškeltoje byloje tokia pinigų suma nebuvo minima, o tyrimas dėl galimų T.Biknevičiaus nusikaltimų buvo nutrauktas 2013 metais.
Bandė pateisinti seklius?
E.Dereškevičius įsitikinęs, jog dviem teismams tą pačią pažymą pateikęs prokuroras Giedrius Tarasevičius tikėjosi, kad teisėjai nesužinos apie skirtingą jos turinį, o prokuratūra galės pateisinti slaptus STT veiksmus.
Prokuroras žinojo, kad Apeliaciniame teisme teks įrodinėti, jog STT turėjo pagrindą patekti į „Vilniaus vandenų“ patalpas, nes pernai lapkritį VAT nustatė, kad Boso dieną D.Norkaus kabinete šventusių ir apie keliones juokavusių vyrų pokalbis buvo įrašytas neteisėtai.
Pavyzdys – su klaidomis
VAT teisėjų kolegija nusprendė abi išslaptintas pažymas prijungti prie dabar nagrinėjamos bylos. G.Tarasevičius su tuo sutiko nieko neaiškindamas. Mat jam teisme teko aiškintis dėl klaidų kitose pažymose.
Prašydami leisti klausytis D.Norkaus ir N.Laurinaičio telefono pokalbių STT pareigūnai buvo nurodę, kad tyrimas pradėtas 2008 metais, o jie įtariami piktnaudžiavimu tarnyba, tarnybinių pareigų neatlikimu ir teismo sprendimo nevykdymu.
Tai buvo pakartota net 25 dokumentuose, rašo „Lietuvos rytas“.
Bet D.Norkus „Vilniaus vandenims“ pradėjo vadovauti tik 2009 metų gegužę, o minėti įtarimai jiems niekada nebuvo pareikšti.
Prokuroras pripažino, jog 2008-ieji įrašyti per klaidą, o dokumentas su surašytais įtarimais buvo naudojamas kaip šablonas įvairiems prašymams. Jis tikino, jog iš tiesų tyrimas pradėtas 2009 metais.
Sekliai susipainiojo
Tačiau ir G.Tarasevičius yra prisidėjęs prie tikrovės neatitinkančios pažymos, tai jis pats pripažino teisme. Jam teko duoti parodymus, kai keletą metų persekiotas T.Biknevičius į VAT kreipėsi dėl žalos atlyginimo.
Tuomet paaiškėjo, kad 2009 metais STT vyresnysis specialistas Darius Ardickas tarnybiniame pranešime parašė, jog bendrovė „Viltekta“ laimėjo „Vilniaus vandenų“ skelbtą sklypo, kuriame planuojama statyti dumblo apdorojimo gamyklą, projektavimo konkursą, bet sutartis su ja nebuvo pasirašyta.
Pranešime buvo teigiama, jog už šios sutarties sudarymą tuometis „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius D.Norkus ir trijų skyrių vadovai iš „Viltektos“ reikalavo nupirkti jiems kelionę į Turkiją.
Tokią informaciją iš STT gavęs G.Tarasevičius pradėjo ikiteisminį tyrimą. Bet vėliau paaiškėjo, kad „Viltekta“ neturi nieko bendra su tos gamyklos projektavimu. Be to, 2009 metais projektuoti sklypo jos statyboms jau nebereikėjo – ši gamykla buvo pastatyta.
G.Tarasevičius prisipažino patikėjęs STT surinkta informacija, nors „Vilniaus vandenų“ vadovų pokalbių klausę ir daugybės bendrovių pavadinimus girdėję sekliai susipainiojo. Suprasti, kuri įmonė dalyvauja kokiame konkurse, jiems buvo per daug sudėtinga.
Už juokus nenuteisė
Anekdotu virto ir seklių bandymas įrodyti, kad „Vilniaus vandenų“ atstovai iš „Viltektos“ reikalavo kyšio. Agentai įrašė D.Norkaus kabinete vykusį pokalbį, kur tarp juoko ir taurių skambėjimo buvo girdėti prašymai nupirkti kelionę mėnesiui arba aplink Žemę tris kartus.
Nors visa tai išgirdęs prokuroras siekė įrodyti, kad vyrai nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ir būdami neblaivūs, VAT praėjusių metų lapkritį visus juos išteisino.
Teismas pripažino, kad pokalbis buvo neoficialus, juokų forma.
