Viena žaviausių, savita dvasia alsuojančių Kauno vietų yra naujamiestį su Žaliakalniu jungiantys Kauko laiptai, už jų besitęsianti Kauko alėja ir tarpukariu ją vainikavusi inžinieriaus Felikso Vizbaro baltoji vila, vėliau paversta „Kauko“ restoranu.
Dabar iš viso Kauno tarpukario dvasią simbolizavusio išskirtinio komplekso liko tik laiptų papėdėje veikiantis fontanas. Patys laiptai griūva. Dalį jų turėklų neseniai nuvertė vandalai.
Nėra šeimininkiško požiūrio
Į Žaliakalnį užsukančių kauniečių laukia ir dar vienas nemalonus netikėtumas. Kauko alėjos pabaigoje stovi vieno Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus nario pastatytas paminklinis akmuo. Jis buvo skirtas pagerbti ypatingam šalies įvykiui – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo datai.
Tačiau suklypusį, aplūžusį akmenį baigia gožti dilgelės. Matant tokį vaizdą apima slogutis.
Kauko alėjoje gyvenantys žmonės savo jėgomis bando tvarkyti ne tik aplinką, bet ir šaligatvius.
Ir Kauko alėjos gyventojai, ir architektai sako suprantantys, kad pinigų visam Kauko alėjos kompleksui sutvarkyti iš karto gali stigti.
Tačiau kauniečiai pasigenda elementaraus šeimininkiško požiūrio ir pagarbos šiai išskirtinei vietai bei Nepriklausomybės metais pastatytam paminklui.
Už paminklą atsakingi asmenys pripažino, kad jo neprižiūri, ir žadėjo spręsti, ką su juo daryti. Didesnių permainų Kauko alėjoje tikimasi sulaukti po kelerių metų.
Baseine mėgo maudytis
Žengus vos kelis žingsnius nuo judrios Kauno naujamiestyje esančios K.Donelaičio gatvės ir paėjėjus Žemaičių gatve pasitinka dailių formų fontanas.
Čia prasideda 1936 metais įrengti Kauko laiptai, vedantys į Žaliakalnį. Užlipus jais galima pasiekti Kauko alėjos gale įrengtą baseiną su Broniaus Zalenso skulptūra „Poilsis“.
Tokį estetišką laiptų ir alėjos projektą 1936 metais suprojektavo inžinierius F.Vizbaras ir architektas Stasys Kudokas.
Laiptai tapo pavojingi
Laiptai su fontanu ir baseinu buvo miesto puošmena. Čia kauniečiai mėgdavo leisti laisvalaikį, sėdėti šezlonguose, mėgautis vandens gaiva.
Dabar išskirtinę šios vietovės dvasią taip pat galima pajusti ir norisi pasimėgauti gamtos ramybe. Tačiau akys kliūva už netvarkos.
Laiptų apačioje fontanas veikia. Tačiau jo išorinės sienos aprašinėtos.
Lipant laiptais reikia atidžiai žiūrėti po kojomis, nes nemažai pakopų išklibusios.
Palypėjus aukščiau – dar prastesnis vaizdas. Vienoje laiptų pusėje kažkas nugriovė turėklus.
Tarp pakopų aikštelių styro tiktai senos suolų kojos. Atsisėsti nebeliko ant ko.
Styro apžėlęs paminklas
Viršuje matyti kita buvusios įdomios laiptų ir alėjos kompozicijos dalis – didelis ilgas baseinas. Tačiau jis daug metų stovi apleistas ir pamažu irgi griūva.
Greta liūdi B.Zalenso skulptūra „Poilsis“.
Už jos žolynuose – paminklas. O ant akmens įrėžtas užrašas: „Lietuvos atgimimas 1990 03 11“ ir raidės „LPR“.
Iš užrašo galima spręsti, kad paminklinį akmenį išskirtinei Lietuvos istorijos datai pastatė buvusio Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio nariai. Greta pasodino tris ąžuolus.
Bet pamatyti vaizdai ir aplūžęs paminklas, baigiantis užželti žolėmis ir dilgėlėmis, kelia slogių minčių: nejaugi aktyviai už savo laisvę kovojusiems kauniečiams sava istorija ir pagarba jai nerūpi?
Kūrė tarsi miesto karūną
Pačioje Kauko alėjos pradžioje stovėjo legendinė baltoji F.Vizbaro vila.
Architektūrologas Vaidas Petrulis tyrinėdamas šią vietovę teigė, kad inžinieriaus F.Vizbaro projektuota vila buvo vienas pirmųjų pastatų pradėjus Mažojo Ąžuolyno užstatymą.
Tarpukariu architektai formavo savitą architektūros tradiciją virš šlaitų horizonto iškelti išskirtinius orientyrus – „Saulės“ gimnaziją, Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir chemijos rūmus, Prisikėlimo bažnyčią ir kitus pastatus ir taip miestą apjuosti savita architektūrine karūna.
Žaliakalnio šlaite 1923 metais iškilusi ekstravagantiška F.Vizbaro vila buvo tarsi šios karūnos perlas. Sovietmečiu pastate buvo įrengti komunaliniai butai.
1981 metais statinys buvo pritaikytas restoranui „Kaukas“. Jame mėgdavo lankytis pasiturintys kauniečiai.
Vietoj perlo – dykynė
Statinio likimas buvo liūdnas. Daug pastarųjų metų jis stovėjo apleistas ir pamažu griuvo. Jį įsigiję verslininkai planavo vietoj jo pastatyti gyvenamuosius namus.
Šių metų pradžioje savininkai sklypą su statiniais pardavė. Prieš pasirašydami pardavimo sutartį, statinius nugriovė.
Dabar teritorija aptverta aukštomis tvoromis. Bet patekti į ją galima per vienus atvirus vartelius. Sklype – tik tuščia plynė. Ant greta stovinčio namo sienos kažkas jau spėjo palikti įvairių užrašų. Vienas jų skelbia – „Viskas yra niekas“.
Pastatus nušlavė sparčiai
Buvusio „Kauko“ kaimynystėje gyvenanti kaunietė psichologė Audronė Boimienė pasakojo, kad kol pastatas buvo virtęs vaiduokliu, gyventojai patirdavo nepatogumų.
„Čia rinkdavosi benamiai, girtuokliai, narkomanai. Jie šiukšlindavo, statinius buvo padegę. Kai juos buvo pradėta griauti, tai vyko labai sparčiai. Per tris savaites nieko nebeliko“, – prisiminė moteris.
Kaunietė teigė, kad darbininkai dirbo labai tvarkingai, todėl gyventojai nepatogumų dėl vykusių darbų nepatyrė.
„Kalbėta, kad čia bus tai viešbutis, tai gyvenamieji namai. O dabar kalbos nutilo. Įdomu, kas čia išdygs“, – svarstė A.Boimienė.
Pasigenda vaizdo kamerų
Kauko alėjos gyventojai skaudu, kad savo laiku F.Vizbaro vila nebuvo išsaugota ir sugriuvusį statinį teko nugriauti. Dabar gyventojams neramu, jog pamažu nyksta ir alėja bei laiptai.
„Laiptai paremontuojami kas kelerius metus. Pernai buvo įrengti suolai. Šįmet jų nebeliko. Pakopos po liūčių išklibo. Neseniai vieną naktį girdėjau triukšmą. Matyt, tada laiptų turėklus kažkas ir nuvertė. Vaizdo kamerų čia nėra, tad tokie dalykai ir nutinka“, – sakė A.Boimienė.
Moteris pasakojo, kad vietos gyventojai yra susibūrę į bendruomenę. Patys tvarko ne tik savo aplinką, bet ir miestui priklausančią teritoriją.
„Prieš keletą metų buvo nugriuvusios gatvę juosiančios metalinės tvoros konstrukcijos. Savivaldybės ilgai prašėme, kad sutvarkytų.
Pagaliau suderėjome, kad patys tas tvoras ateityje prižiūrėsime, dažysime. Tik tada ir sutaisė“, – pasakojo moteris.
Paminklas – lyg patyčios
Kauno alėjos gyventojas Petras Kulikauskas tikino, kad čia įsikūrę kauniečiai nori gyventi gražiau.
„Aš ir kai kurie kiti kaimynai patys prie namų įsirengėme šaligatvius. Patys valome, švariname juos. Aprenkame šiukšles aplink baseiną. Bet miesto tvarkdarių šeimininkiško požiūrio pasigendame“, – sakė vyras.
Apie alėjos pabaigoje pastatytą Lietuvos sąjūdžio paminklą vietos gyventojai kalbėjo dar apmaudžiau.
„Suprantame, kad pinigų gali trūkti dideliems darbams, pavyzdžiui, norint atgaivinti baseiną arba kapitaliai suremontuoti laiptus.
Tačiau palaikyti elementarią tvarką juk nėra brangu. Jei jau paminklą pastatė, turėtų juo rūpintis. Dabar jis atrodo lyg pasityčiojimas, geriau jau būtų jį nugriauti ar perkelti kitur“, – įsitikinęs P.Kulikauskas.
Pastatė, pagerbė ir pamiršo
Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas sakė, kad paminklinį akmenį savo iniciatyva prieš 6 metus pastatė buvęs aktyvus sąjūdietis, Žaliakalnio gyventojas Leonardas Savickas–Pelėda.
„Prie paminklo jis kviesdavo žmones rinktis valstybinių švenčių proga. Pats jį prižiūrėjo. Bet aktyvus žmogus prieš keletą metų mirė. Jo pradėtos tradicijos nebeliko“, – sakė R.Kaminskas.
Vyras prisipažino, kad jis, kaip Sąjūdžio atstovas, jau keletą metų nėra aplankęs šio paminklo.
„Pastabos dėl jo priežiūros teisingos. Gerbdami L.Savicko-Pelėdos atminimą, nugriauti jo nenorėjome. Bet organizacijos nariams reikės susirinkti, spręsti, ką su paminklu daryti. Gal tikrai perkelti į kitą vietą“, – svarstė R.Kaminskas.
Vietovės pertvarkos planai – realūs
Bronius Girdauskas
Žaliakalnio seniūnas
„Kauko laiptai kartais paremontuojami. Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai žadėjo, kad artimiausiu metu nuversti turėklai bus suremontuoti.
Tačiau laiptams reikia kapitalinio remonto. Pirmiausia čia būtina įrengti naują vandens nuotekų sistemą. Be jos paremontuoti laiptai laikui einant vėl išklimba.
Džiaugiuosi, kad Kauko alėjoje esantis baseinas nebuvo privatizuotas. Nors kol kas jis apleistas, ateityje jį bus galima pritaikyti visuomenės reikmėms.
Kauko laiptai ir alėja įtraukti į Žaliakalnio integruotų teritorijų plėtros 2014 – 2020 metais programą. Todėl vietovė bus tvarkoma iš esmės.
Sklypo, kuriame stovėjo „Kauko“ restoranas, savininkai teigė, kad statys kelis sodybinio tipo 1–2 butų namus. Kiek žinau, dabar tvarkomi su paveldosauga susiję dokumentai.
Vietą aplink paminklą, skirtą Lietuvos nepriklausomybei, kaip ir kitą čia esančią teritoriją, šienaujame. Deja, paminklą pastačiusių žmonių entuziazmas prigeso, bet drastiškai griauti jo nesinori.“
Reikia labai nedaug – išvalyti brūzgynus
Audrys Karalius
Architektas
„Kauko alėją iniciatyvūs kauniečiai kartkartėmis yra bandę gaivinti savo jėgomis. Jauni verslininkai čia rengė blusturgius. 2014 metais su jaunimu organizavome festivalį „Be stogo“. Įrodėme, kad tai puiki erdvė renginiams, koncertams.
Tada festivalį palaikė ir Žaliakalnio seniūnija. Buvo sutvarkyti želdiniai, nušienauta žolė. Tačiau dabar ši vieta ir vėl merdi. Užtenka pažiūrėti į alėją supančius šlaitus. Jie apžėlę menkaverčiais brūzgynais.
Kai vieša erdvė neįdarbinama, žmonės ją apleidžia. Tada ją užima padugnės, subkultūrų atstovai. Kauno subkultūrų atstovai yra turbūt turtingiausi Europoje, nes jie valdo gražiausias ir geriausias neprižiūrimas miesto teritorijas, tokias kaip Kauko alėja ar plotai palei upes.
Tada kiti miestiečiai ir grūdasi Ąžuolyne tarp penkiolikos ąžuolų, nes kitos viešos erdvės jiems nepritaikytos.
O reikia tiek nedaug – išvalyti tuos brūzgynus, palikti vertingiausius įspūdingiausius medžius. Tai būtų konkreti investicija į Kauno gyventojų gerovę.
Iš verslininkų, kurie įsigijo sklypą buvusio „Kauko“ vietoje, tikiuosi sąmoningumo. Tai ikoninė Kauno vieta. Noriu tikėti, kad nuo to laiko, kai čia savo baltąją vilą pastatė F.Vizbaras, nedegradavome, kad architektūrine prasme žygiuojame į priekį. Todėl reikėtų, kad čia atsirasiantys pastatai nebūtų užtverti aklinomis tvoromis, kad vietos liktų ir visiems kauniečiams.“
