Tokiam projektui šią savaitę po pateikimo pritarė Seimas, „už“
balsavus 51 parlamentarui, nė vienam nebuvus „prieš“, keturiems
susilaikius. Toliau projektas bus svarstomas rudens sesijoje.
„Tiek advokatai, tiek teisėjai, net prokurorai vieningai
sutarė, kad šitas institutas yra ydingas ir kad jį reikia iš
esmės reformuoti arba šalinti iš Lietuvos teisinės sistemos“,
– pristatydamas projektą sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos
komiteto vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras.
Jis su liberalu Vitalijumi Gailiumi siūlo iš Baudžiamojo
proceso kodekso išbraukti visus straipsnius, susijusius su skundais
privataus kaltinimo tvarka.
„Problema yra ta, kad atėjęs su privataus kaltinimo skundu
žmogus turi surinkti įrodymus. Kaip jis tuos įrodymus turi rinkti?
Jis verčia teisėją tai daryti. Aš pats, būdamas teisėju, esu
turėjęs keletą privataus kaltinimo bylų. Nėra ką daryti:
įrodymų šalys nerenka, jos ir nelabai gali surinkti, teisėjas
nėra nei policininkas, nei prokuroras, jis tokių galimybių neturi.
Tokios bylos teismui yra tiesiog didžiulis krūvis, kartais trunka
ilgą laiką ir nelabai sėkmingai baigiasi“, – kalbėjo
S.Šedbaras.
Jo teigimu, taip pat nelabai liko atvejų, kai asmuo į teismą
turėtų kreiptis privataus kaltinimo tvarka.
„Bylų, kurios gali būti keliamos privataus kaltinimo tvarka,
beveik nebeliko, nes mes visus atvejus, kurie susiję su smurtu
artimoje aplinkoje, jau padarėme tokiais, kad turi būti atliekamas
ikiteisminis tyrimas. Jau dekriminalizavome įžeidimo bylas“, –
sakė parlamentaras.
Anot jo, jeigu buvo padarytas nusikaltimas, valstybės pareiga –
jį ištirti ir nubausti kaltininką. Juolab kad gyventojai moka
mokesčius ir išlaiko teisėsaugos sistemą.
„Dabar jeigu yra nusikalstama veika, mes paliekame fiziniam
asmeniui spręsti. Jeigu jis neturi pinigų, neturi gebėjimų, ta
veika lieka neįvertinama. Nemanau, kad tai yra gerai“, – sakė
S.Šedbaras.
Privataus kaltinimo institutą atgyvenusiu vadina ir žinoma
teisininkė, Vilniaus universiteto docentė Liudvika Meškauskaitė.
Pasak jos, pasitaiko, kad juo piktnaudžiaujama.
„Šiais laikais privataus kaltinimo institutas yra išsigimęs.
Žmogus turi pats kaip prokuroras surinkti įkalčius, pats palaikyti
kaltinimą, tos bylos pasidarė neefektyvios, naudojamos kitais
tikslais, kai norima kitokias problemas tarpusavyje išspręsti“,
– BNS sakė advokatė.
Jos manymu, ikiteisminio tyrimo institucijoms turi būti palikta
spręsti, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, rinkti
įrodymus ir pan. Jeigu jos atsisakytų, žmogus galėtų jų
sprendimą apskųsti teismui.
„Galutinis sprendimas vis tiek priklausytų teismui. Jeigu
prokuratūra atsisako kelti bylą, žmogus turi teisę tokį
nutarimą apskųsti. Ir tada ta pati medžiaga atsiranda teisme ir
galutinį sprendimą pasako teismas“, – teigė L.Meškauskaitė.
Minėtą projektą yra sukritikavęs Seimo Teisės departamentas.
Jo teigimu, panaikinus privataus kaltinimo institutą, nebūtų
užtikrinama privataus intereso apsauga baudžiamajame procese. Tai
neatitiktų baudžiamojo proceso paskirties.
Dabar Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta, kad į teismą asmuo
privataus kaltinimo tvarka gali kreiptis dėl neatsargaus sužalojimo,
susargdinimo, fizinio skausmo sukėlimo, veiksmų laisvės varžymo,
seksualinio priekabiavimo, šmeižto, neteisėto būsto neliečiamumo
pažeidimo, neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą
atskleidimo, mirusiojo atminimo paniekinimo ir pan.
Tokiais atvejais privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir
kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus
kaltintojo statusą.