Dėl politinių intrigų Vilnius liko bene vienintele ES sostine, neturinčia šiuolaikiškos vaizdo stebėjimo sistemos gatvėse, viešosiose erdvėse. Šiuo metu Vilniuje veikia tik 12 atgyvenusio modelio vaizdo stebėjimo kamerų. Dėl to mažėja sostinės policijos galimybės išaiškinti nusikaltimus viešose vietose ar užkirsti kelią jiems.
Siūlė naujos kartos kameras
Nors į Lietuvą dideli pabėgėlių srautai dar neplūstelėjo, tiesioginio teroristinių išpuolių pavojaus lygis žemas, apsirūpinti šiuolaikiška vaizdo stebėjimo sistema Vilniui būtina.
Taip tvirtino Vilniaus miesto tarybos narys, buvęs sostinės meras Artūras Zuokas. Jis miesto tarybos posėdžiui ketino pristatyti kompleksinės vaizdo stebėjimo sistemos diegimo projektą.
Pagal jį, planuojam kompleksinę vaizdo stebėjimo kamerų sistemą, valdymo pultą, vaizdo įrašymo serverį įrengti ne tik Vilniaus miesto apskrities vyriausiajame policijos komisariate, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciniame pastate – kad Viešojo saugumo skyriaus pareigūnai galėtų greitai reaguoti net į smulkius viešosios tvarkos pažeidimus. Tarkime, pastebėti ir sutramdyti sienas bjaurojančius grafitų piešėjus.
A.Zuokas aiškino, kad turėtų būti įdiegtos naujos kartos, išmaniosios vaizdo stebėjimo kameros. Jos ne tik registruoja vaizdą, bet ir perspėja prie pulto budinčius pareigūnus apie galimą pavojų.
„Tarkime, prie autobusų stotelės kažkas padeda lagaminą. Netikėtai atsiradusį daiktą kamera fiksuoja, apibrėždama raudonu ratu. Arba – prie sienos kamera užfiksuoja keistai besiskeryčiojantį žmogų, galimai – grafitų piešėją. Kamera gali paleisti stiprų šviesos srautą ar įjungti garsinį signalą“, – naujos kartos vaizdo stebėjimo sistemos privalumus aiškino A.Zuokas.
Pagal jo parengtą projektą Vilniaus mieste turėtų būti įrengta apie 100 tokių kamerų.
Konkursas buvo nutrauktas
Bet kol kas Vilniui, nepriklausomai nuo to, padidės terorizmo pavojus ar ne, teks pasitenkinti 15 įprastų vaizdo kamerų. Tokį minimalistinį projektą parengė vicemero Gintauto Palucko vadovaujama darbo grupė.
A.Zuokas tikino, kad šis mažos vertės projektas neatitinka Vilniaus miesto saugumo poreikių.
„Mes buvome parengę 103 vaizdo kameromis aprūpintos modernios saugumo sistemos projektą, buvo parengtos visos techninės sąlygos, liko tik paskelbti konkursą 2015 metų balandį. Tačiau prie sostinės vairo atėjo nauja valdžia, administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė sustabdė konkurso viešuosius pirkimus. Vilnius tapo vienu labiausiai pažeidžiamų ES miestų, be vaizdo stebėjimo sistemos“, – apgailestavo buvęs meras.
Atmetė buvusio mero priekaištus
Tačiau vicemeras G.Paluckas atšovė, kad A.Zuokas neteisus, sakydamas, jog naujoji sostinės valdžia nutraukė vaizdo stebėjimo kamerų projekto viešuosius pirkimus tik todėl, kad šis projektas buvo parengtas ankstesnės Vilnių valdžiusios komandos rankomis.
„Ankstesnis projektas anaiptol nebuvo tvarkingai parengtas, ten buvo daug neaiškumų, klaustukų, todėl teko stabdyti procesus. Mes parengėme sąlygas konkursui įdiegti 15 vaizdo stebėjimo kamerų. Žinoma, ateityje reikėtų daugiau, tačiau savivaldybės finansinės galimybės ribotos. Manome, kad ir toks kiekis kamerų kurį laiką padės užtikrinti saugumą sostinės viešose vietose“, – tvirtino G.Paluckas.
Konkursą naujoms vaizdo stebėjimo kameroms įsigyti ketinama skelbti šių metų rudenį.
Stebėjimo kameros Vilniuje buvo įrengtos 2002 metais. Veikė 95 kameros.
Padėjo atskleisti nusikaltimus
Vilniaus miestas buvo sudaręs tris vaizdo kamerų transliavimo sutartis. Vienos sutarties galiojimas baigėsi 2013 metų balandžio 1-ąją, antrosios – 2014 metų balandžio 30 dieną.
Šiuo metu vaizdo kameros veikia Kirtimų gatvėje, prie čigonų taboro prieigų, įvairiose Senamiesčio, Naujamiesčio vietose, stebimos valstybinės reikšmės pastatų, populiarių pasilinksminimo vietų teritorijos.
Vilniaus miesto policijos pareigūnai mano, kad daugiau vaizdo kamerų reikėtų įrengti Šnipiškėse, Naujininkuose, Savanorių prospekte.
Nusikaltimų statistika patvirtina, kad kameros buvo naudingos. Kai Vilniuje veikė 95 kameros, per metus buvo nustatoma apie 1,2–1,3 tūkst. įvairių pažeidimų. Tačiau 2014-aisiais, kai kamerų ėmė mažėti, šis skaičius sumažėjo iki 600 pastebėtų pažeidimų.
