Taip pat aiškėja, kad vieno iš liberalų lyderių, Gintaro Steponavičiaus buvusi sutuoktinė, dabar dirbanti Vilniaus savivaldybės nekilnojamojo turto projektų bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ laikinąja vadove, yra buvusi koncerno „MG Baltic“ grupės darbuotoja. Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Gintaras Steponavičius, advokatas, buvęs teisingumo ministras Gintautas Bartkus bei Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Darius Petrošius.
– Pone Steponavičiau, ar galite paaiškinti ryšį tarp Jūsų buvusios sutuoktinės Ugnės Jasinskaitės ir „MG Baltic“?
– (G. Steponavičius) Man būnant švietimo ir mokslo ministru A. Kubiliaus Vyriausybės sudėtyje mano žmona dirbo Europos socialinio fondo agentūroje, kuruojančioje švietimo klausimus. Dėl galimo interesų konflikto 2009 m. nutarėme, kad jai reiktų išeiti iš šio darbo ir ji ieškojosi darbo. Tiek ji, tiek aš, savo pažįstamų kontaktuose pasidalinau šia informacija. Ne mano nuopelnas, o vykęs konkursas ir atranka, mano buvusios žmonos priėmimas į darbą yra nulemtas jos ir darbdavio pasirinkimo.
– O kaip čia toks sutapimas?
– (G. Steponavičius) Nedėjau jokių išskirtinių pastangų, kad mano buvusi žmona gautų darbą konkrečioje įmonių grupėje. Po kažkiek laiko vienas iš pasiūlymų buvo pakvietimas atrankai, o toliau visas procesas vyko kaip civilizuotose įmonėse.
– Kas buvo pasiūlymo autorius?
– (G. Steponavičius) Ne aš bendravau kviečiantis vieną ar kitą žmogų. Mano misija pasibaigė tuo, kad su keliasdešimt kontaktų pasidalinau informacija, kad tuometinė mano žmona ieško darbo. Čia mano vaidmuo baigėsi.
– Kaip Jums šių įvykių šviesoje atrodo šis faktas?
– (G. Steponavičius) Jei nebūtų šių įvykių, tai atrodytų visiškai neutralu ir normali praktika. Šioje įmonių grupėje dirba keli tūkstančiai darbuotojų, čia nėra nieko išskirtinio. Man dirbant ministru ši įmonių grupė neturėjo jokių mano sprendimų jų atžvilgių, kurie jiems būtų padėję laimėti vieną ar kitą konkursą ar gauti finansavimą.
Dirbant Seimo nariu vadovaujiesi Konstitucija, įstatymais. Aišku, kad kontaktų su skirtingais verslo, visuomeninio sektoriaus atstovais turi. Kai priimame sprendimus, kaip balsuoti, pasveriame skirtingų pusių argumentus.
– Pažiūrėjau, kaip Jūs ar Jūsų kolegos liberalai balsuodavo, kai būdavo priimami įstatymai, susiję su alkoholio pramone. Jūs tiesiog niekada nebalsuodavote.
– (G. Steponavičius) Mes kai kuriais atvejais nebalsuodavome, nenorėdami matyti vienos ar kitos verslo grupės interesų. Jei mums atrodo, kad mokesčių didinimas, perdėti draudimai prasilenkia su sveiku protu, mes nebijom to pasakyti. Šiame kontekste kažkas gali bandyti susieti, kad ginam alkoholio gamintojų ar prekybininkų interesus. Nieko panašaus.
Mes žiūrime į žmogaus pasirinkimo situaciją. Liberalai esame tie, kurie sprendimus priimame savo vertybių vedini. Teks ir ateityje tokius priimti, o juos priimsim savo galva.
– Liberalų valdomas Vilnius, „Vilniaus vystymo kompanija“ atsakinga už projektus, kuriuose interesų turėjo „MG Baltic“, o jai vadovauja buvusi „MG Baltic“ darbuotoja ir dar buvusi Jūsų sutuoktinė. Keistokai atrodo situacija.
– (G. Steponavičius) 2012 m. mūsų santykiai nutrūko, mes turime garbingus, orius santykius. 2012 m. Vilniaus miesto savivaldybę valdė A. Zuokas, o ne R. Šimašius ar Liberalų sąjūdis. Šis laikinas vadovavimas yra padiktuotas visai trumpo laikotarpio. Čia reiktų klausimus užduoti miesto vadovams ar žmonėms, kurie tuos sprendimus priėmė. Su tuo aš savęs niekaip nesieju.
– Kodėl Jūs šio fakto iki šiol neatskleidėte viešai?
– (G. Steponavičius) Ši istorija iškilo prieš savaitę. Tik tam tikroms aplinkybėms iškylant, susimąstai. Suprasčiau, jei tai būtų kažkas blogo ar neteisėto ir turėčiau viešai kalbėti. Savaime šis faktas niekaip nėra susijęs su vienu ar kitu įsipareigojimu „MG Baltic“. Nėra mano asmeninių, kaip politiko, sprendimų, paveiktų iš šios verslo grupės.
– Kaip vertinate paaiškėjusią informaciją, kad galimai pas R. Kurlianskį yra rasti dokumentai su žyma „slaptai“?
– (G. Steponavičius) Man tai yra nustebimas. Tai reiškia, kad byla gali tapti platesnio pobūdžio, nei įvykiai, nuskambėję prieš 10 dienų. Bet kokia institucija, atradusi dokumentus su žyma „slaptai“, turi imtis tyrimo. Jei tai buvo atlikta kratos ar poėmių metu, tai natūralus veiksmas.
– Pone Petrošiau, kaip aiškinate šį faktą? Kaip pas verslininką gali atsirasti tokie dokumentai?
– (D. Petrošius) Grifu slaptai yra žymima informacija, kurios atskleidimas gali pažeisti valstybės gynybinę galią, padaryti žalos valstybės interesams ar sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei ar sveikatai. Yra labai daug įvairių scenarijų, greičiausiai tai buvo neteisėtas disponavimas valstybės paslaptį sudarančia informacija, jei tokie dokumentai.
Po ikiteisminio tyrimo reikės nešti atsakomybę, nes kiek žinau, šis ponas neturi teisės dirbti su tokia informacija. Valstybės saugumo departamentas pagal įstatymus yra įgaliotas atlikti viduje tyrimą ir pasižiūrėti viso dokumento kilmę ir kelią.
Tai galima atsekti. Kadangi „MG Baltic“ grupė yra labai plati, kai kada net viduje, dalyvaudama tam tikruose sandoriuose, konkursuose, ji pati kaip grupė gali būti valstybės paslapties subjektas. Gali būti, kad įmonės viduje kažkas, darydami nusikalstamas veikas, šį informacijos apsaugos režimą pažeidė.
– Kokie tai galėtų subjektai? Energetiniai, žvalgybiniai?
– (D. Petrošius) Akivaizdu, kad tai yra verslo subjektas. Labiausiai verslo subjektą gali dominti energetika, sandoriai, jei dalyvauja konkursuose, statant tam tikrus karinius objektus. Tai yra įmonių grupė, kuri savo struktūroje turi ir žiniasklaidos padalinį, o žiniasklaida yra ta profesija, kuri visuomet domisi viena ar kita paslaptimi. Ne žiniasklaidos problema, kad informacija nuteka. Reikia tikėtis, kad tyrimas atseks to dokumento kelią iki atskleidimo.
– Pone Bartkau, kaip tokie atsiradę faktai keičia situaciją byloje?
– (G. Bartkus) Sunku pasakyti, nes šiandien tiksliai nežinom. Turim labai atidžiai pažiūrėti, kokia informacija atrasta ir ar ji ką nors keičia. Pirma, reiktų įvertinti kokia ta informacija, kiek ji reikšminga – ar tai ištraukos, pažymos.
Antra, kiek žiniasklaida pranešė, R. Kurlianskis yra ir masinės informavimo priemonės valdybos pirmininkas. Tai gali turėti įtakos kvalifikacijai ir klausimo nagrinėjimui ar tai teisėta, ar ne. Esminis dalykas ne tai, kas informaciją turi, bet tai, kaip ta informacija patenka, kokiais keliais.
– Pone Steponavičiau, ar galite garantuoti už partiją, kad galimai pas R. Kurlianskį rasti įslaptinti dokumentai nenutekėjo iš Liberalų sąjūdžio?
(G. Steponavičius) Mūsų partijos branduolyje esantys žmonės sau yra ne kartą pasakę, kad politikoje mums visų pirma rūpi reputacija. Nesinori būti svarstomiems ir nagrinėjamiems tokioje šviesoje, kurioje maudomės jau antrą savaitę.
Už įstatymo ribų, neteisėti veiksmai, susiję su grynais pinigais, yra visiškai nepriimtina praktika. Tai sau, kaip labai aiškiai kartelę kėliau, žinau, kad ir R. Šimašius ir dar ne vienas partijos vadovybės narys tuo vadovaujasi. Kalbant apie visą partiją, negaliu duoti tokios garantijos. Tai yra mantra, kurią visą laiką kartojame.
Labai tikime, kad taip neatsitiks, kad informacija, dokumentai ar gryni pinigai, yra ne tik galimai vieno žmogaus veiklos puslapis, bet ir susijęs su visa organizacija. Aš tuo netikiu.
– Pone Petrošiau, ar tai gali būti nacionalinio saugumo klausimas?
(D. Petrošius) Kadangi nežinome, galime daryti prielaidą, kad galėjo būti ir su nacionaliniu saugumu. Seime yra labai daug struktūrinių padalinių, kuriuose cirkuliuoja vienokio ar kitokio pobūdžio įslaptinta informacija. Kai Energetikos komisijoje tiriami vieni ar kiti klausimai, natūralu, kad papuola riboto naudojimo informacija, galbūt papuola ir paslaptį sudaranti informacija.
Mes, kaip strateginis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, gauname labai daug šios informacijos.
Yra Antikorupcijos komisija, kurioje riboto naudotojo informacijos yra. Yra labai daug ir kitų institucijų, kur ta informacija keliauja iš Valstybės saugumo departamento. Neatmesčiau ir pačios „MG Baltic“ grupės, jie galėjo turėti patikimumo pažymėjimus. Tvarka turėjo būti tokia, kad pas žmogų, kuris neturi pažymėjimo, informacija negalėjo patekti.
– Pone Bartkau, šioje byloje buvo priimtas sprendimas įslaptinti prokurorus. Kam to reikia?
– (G. Bartkus) Tai gana retas sprendimas. Matyt, bijoma neleistino poveikio. Byla rezonansinė, gal kai nežinoma, kokie prokurorai vadovauja, jiems galima daryti mažesnę įtaką.
– Ar tai keičia situaciją? Ar visuomenė turės galimybę susipažinti su visomis detalėmis?
– (G. Bartkus) Šiaip tokį dalyką reikia kritikuoti, bet reikia manyti, kad šiuo atveju yra kažkoks pagrindas. Mes žinom, kas vadovauja bylai, kas prižiūri. Nematau čia didelės paslapties, jei žinotumėme dar du prokurorus, kurie vadovauja. Jei tyrimas atliekamas tinkamai, tvarkingai, argumentuotai, tokiems prokurorams reiktų tik padėkoti.
- Teigiama, kad jau antradienį gali būti pareikšti įtarimai E. Masiuliui. Ar jis gali būti paliktas laisvėje?
(G. Bartkus) Bendra taisyklė yra tokia, kad suėmimas yra kraštutinė priemonė, tam reikia labai daug rimtų argumentų. Jei pareiškiami įtarimai, turi būti svarstomos galimybės alternatyvioms kardomosioms priemonėms – draudimas išvykti, paso paėmimas, namų areštas, užstatas.
Jei tos priemonės negali būti taikomos, tik tada galima taikyti suėmimą. Papildomai reikia įrodyti, kad suėmimas būtinas – kad kaltinamasis ar įtariamasis slėpsis, slėps įrodymus ar darys kitus nusikaltimus. Nemanau, kad bus skiriamas suėmimas.
(D. Petrošius) Kardomajai priemonei skirti yra trys raktiniai žodžiai – darys kažką, slėpsis arba trukdys ikiteisminiam tyrimui. Iš informacijos, kurią turime, būtų sunku rasti šį pagrindą. Atsekdamas E. Masiulio pozicijas, jis buvo ministras, manau, kad jis turėjo galimybę susipažinti su valstybės paslaptimi. Klausimas, ar tai darė.
Kai susipažįstame su tokiais dokumentais, visada dedame parašus kada ir kas susipažino. Atsižvelgiant į tai, kokio grifo informacija buvo rasta, tai tam tikra prasme yra ir grėsmės nacionaliniam saugumui. Pažymos negali cirkuliuoti ir kalti asmenys turi nešti atsakomybę.
– Pone Steponavičiau, ar pastarosiomis dienomis bendravote su E. Masiuliu? – (G. Steponavičius) Paskutinis kartas buvo kita diena po juodojo ketvirtadienio, kai jis partijos valdybos posėdyje informavo apie savo sprendimus trauktis. Buvo susitikimas platesniame rate, kuriame išgirdome sprendimą, motyvų jis negalėjo komentuoti.
– Ar partija padeda buvusiam vadovui teisininkų paslaugomis ar finansiškai?
– (G. Steponavičius) Ne. Tokių vidinių sprendimų nėra, to net nesvarstėm. Iš jo paties tokių prašymų nebuvo.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 17.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
