Kilnūs siekiai, deja, projektas ištisus metus dulkėjo Seimo stalčiuose, tačiau šį mėnesį jau vos ne kasdien „kankinamas“ Seimo komitete. Vis dėlto, girdisi šnekos, kad jis šioje sesijoje taip ir nebus priimtas. Todėl, manyčiau, atsiranda galimybė, o gal net ir prievolė į įstatymo gimdymą įsijungti ir visuomenei, gal ji padėtų jį patobulinti ir tuomet jau galbūt priimti?
Pirmiausia dėl tų tikslų: „glaudžiau susieti išmokas su įmokėtomis įmokomis“. Manyčiau, kad esamomis sąlygomis tai neįmanoma misija ir štai kodėl. Socialinio draudimo pensijų įstatyme parašyta, kad jei asmuo dalyvauja pensijų kaupime, apskaičiuojant pensiją jo draudžiamųjų pajamų koeficientas dauginamas iš dydžio „c“.
Tas nelaimingas dydis dalyvaujantiems kaupime reikšmingai sumažina jų „Sodros“ pensiją. Dar blogiau: kuo didesnį socialinio draudimo įmokos procentą jie sumokės kaupimui, o ateityje taip numatoma, tuo labiau sumažės pensija. Kita vertus, nedalyvaujančių kaupime, pensija nemažinama.
Taigi, moralas toks: „Sodrai“ mokėjo vienodai, bet pensiją gaus nevienodą. Aišku, kad tokiu atveju išmokų ir įmokų laukia ne susiejimas, bet greičiau susipykimas. Beje, priimant Pensijų sistemos reformos įstatymą apie tą sumažinimą nebuvo pasakyta nė pusė žodžio. Kaip ir apie jokių garantijų nebuvimą, kad tie kaupikai ką nors uždirbs.
Apie tai ne kartą rašiau. Mano cituotas žinomas mokslininkas Raimundas Kuodis įrodė, kad žmogus, 35 metus iš savo socialinio draudimo įmokos mokėjęs pensijų fondams po 7 eurus, išėjęs į pensiją 15 metų kartu su „Sodros“ pensija gaus tik 3 eurais didesnę sumą.
Štai toks yra, atsiprašant, „susiejimas“. Ateityje jis galbūt šiek tiek pagerės, nors garantijų tam nėra ir esminio lūžio artimiausią dvidešimtmetį neatsiras. Štai apie ką turėtų mąstyti įstatymo gimdytojai Seimo Socialiniame komitete, bet kiek teko girdėti, ši tema neliečiama (matyt, draudžiama ją liesti).
Tai vis dėlto ar galima susieti įmokas su išmokomis? Taip, paprasčiausiu būdu. Planuojant pensijų reformą, pensijų kaupimo finansavimas buvo numatytas kitoks, t.y., neliečiant „Sodros“ biudžeto, ar kitaip tariant, dabartiniams pensininkams išmokamų pinigų, bet iš valstybės biudžeto finansuojant tą kaupimą. Netgi įstatymas tai tvirtino. Pagal Pensijų reformos įstatymą, „Sodros“ biudžeto lėšų trūkumas, „atsiradęs dėl šio Įstatymo įgyvendinimo, gali būti finansuojamas iš Valstybės biudžeto lėšų“.
Iki 2014 metų valstybė iš tiesų finansavo, tiksliau kompensavo „Sodrai“ įmokas į pensijų fondus ir „Sodra“ nuostolių dėl tų fondų nepatyrė. Keista tik, kad tasai dydis „c“ tuo metu vis tiek nebuvo atšauktas, todėl kaupiantiems žmonėms pensija vis tiek jau yra ar bus sumažinta. Tačiau nuo 2014 metų jokių kompensacijų iš valstybės biudžeto neliko ir dabar jau „Sodra“ turi tvirtą pagrindą, sumažėjus jos pajamoms, pensijas mažinti.
Galiojančio Socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnyje sakoma, kad „Asignavimai iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės piniginių išteklių gali būti skiriami išlaidoms, susijusioms su pensijų sistemos reforma, kompensuojant socialinio draudimo įmokų sumas, pervedamas į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus“. Šio įstatymo nesilaikoma. Dar pernai peticijos forma paprašiau Seimą vykdyti šį įstatymą – skirti lėšų „Sodrai“, deja gavau atsakymą (LRS Peticijų komisijos posėdis 2015 09 30), kad „pateiktam siūlymui gyvendinti nėra galimybės 2015 m. skirti lėšų iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės piniginių išteklių dėl jau prisiimtų įsipareigojimų“.
Kartu Seimas įpareigojo Vyriausybę, rengiant „Sodros“ 2016 metų biudžeto įstatymą, „atsižvelgti į peticijoje pateiktą pasiūlymą skirti asignavimus socialinio draudimo įmokoms, pervedamoms į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus, kompensuoti, kaip numatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje“. Deja, Vyriausybei, pasirodo, nerūpi nei dabartiniai, nei ateities pensininkai, todėl ji net neketino atsižvelgti į minėtą pasiūlymą, nieko nesvarstė, jokių kompensavimų nei šiemet, nei kitąmet nenumato.
O kas rašoma naujajame, dabar svarstomame Socialinio draudimo įstatymo projekte? Jame žodis žodin pakartota ta pati dainelė, kad „asignavimai iš valstybės biudžeto... gali būti skiriami išlaidoms, susijusioms su pensijų sistemos reforma, kompensuojant... įmokų sumas, pervedamas... į pensijų fondus“. Taigi nieko naujo – gali būti, bet gali ir nebūti.
Žodžiu, nei pensininkams, nei „Sodros“ biudžetui nieko gero nesišviečia. Pensininkai galės „džiaugtis“ mažiausiomis Europoje pensijomis, o „Sodra“ didžiausia Europoje (perskaičiavus vienam gyventojui gal ir pasaulyje) socialinio draudimo sistemos skola.
Seimo Socialinių reikalų komitete šį pensininkų ujimą stebinčiam Seimo nariui Mečislovui Zasčiurinskui nervai neišlaikė ir jis pareikalavo, kad „siekiant išvengti galimų nesusipratimų ateityje bei tikėtinų dviprasmiškų interpretacijų yra būtina nustatyti vieną aiškią asignavimų iš valstybės biudžeto skyrimo tvarką, Socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį pakeičiant taip: 5. Asignavimai iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės piniginių išteklių skiriami (taigi tiesiog skiriami, o ne gali būti skiriami) išlaidoms, susijusioms su pensijų sistemos reforma, kompensuojant socialinio draudimo įmokų sumas, pervedamas į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus“.
Ar priims Seimas šį pasiūlymą, abejotina, nes Finansų ministras ne kartą tvirtino, kad nors anksčiau pinigų tokioms kompensacijoms buvo, bet nuo 2014 metų jų jau nėra. Galbūt 2014 metais Lietuvoje įvyko kažkas baisaus (gal koks meteoritas nukrito, sutrynęs pusę Lietuvos?), finansinė katastrofa? Žodžiu, pinigų neliko.
Bet tuo pat metu iš valstybės biudžeto jau skirta 132 mln. eurų „skatinamosioms įmokoms į pensijų fondus padengti“. Į tuos pačius, kurie „negarantuoja investicijų pelningumo, negarantuoja ateities rezultatų“ ir net „Jūs galite atgauti mažiau nei investavote“ (tai pačių fondų antireklama). Bet Vyriausybė dedasi, kad apie tokį perspėjimą negirdėjo ir varo šimtus milijonų tai visiškai negarantuotai ateičiai. Keista Vyriausybė, tai labai švelniai tariant.
Apie įstatyme numatytą socialinio draudimo rezervinį fondą. Štai jo pagrindimas: „Socialinio draudimo rezervinis fondas sudaromas iš socialinio draudimo metinių pajamų dalies, viršijančios metines išlaidas“. Apie jokius viršijimus jau daugel metų nieko negirdėti, nes juk „Sodros“ išlaidos tai ne tik pensijų mokėjimas, bet ir pinigų pumpavimas į pensijų fondus, palūkanos, pagaliau milijardinių skolų grąžinimas. Aišku, kad pastaruosius punktus „Sodra“ įvykdys dar labai negreitai. Taigi rezervinis fondas tolimos ateities reikalas, kam tuomet jį reklamuoti?
Dar vienas įstatymo „perlas“. „Socialinio draudimo rezervinio fondo lėšos naudojamos, kai ekonominio nuosmukio laikotarpiais išmokų finansavimui nepakanka Fondo pajamų“. Pinigų „Sodrai“ neužtenka jau devyneri metai, neužteks ir dešimtais. Negi visus šiuos metus mes gyvenome ekonominio nuosmukio laikotarpiu? Gal į tai atsakytų įstatymo kūrėjai ir jo priėmėjai Seime.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip ir kiti Seimo komitetai save vadina įstatymų kūrimo laboratorija. Tačiau čia reikėtų ne tik aklai pritarinėti Vyriausybės projektams, bet ir iš tikro rūpintis Lietuva ir jos žmonėmis.
