Todėl nėra ko stebėtis, kad kone kiekviename posėdyje jei ir nepriimamos, tai bent pasiūlomos tokios įstatymų pataisos, kurios protaujančiam piliečiui mažų mažiausiai kelia nuostabą.
Kieno reitingai auga sparčiausiai? R.Karbauskio į priekį vedamų žaliųjų valstiečių, prisiviliojusių į savo gretas populiarumu kone visus nustelbusį buvusį vidaus reikalų ministrą S.Skvernelį. Koks vienas esminių šios politinės jėgos argumentų? Kova su alkoholio vartojimu ir jo padariniais.
Ką daryti? Ogi išmušti ginklą priešininkui iš rankų. Kaip reta vieningai Seimo nariai pakėlė rankas už Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, smarkiai suvaržysiančias tiek gamintojų, tiek prekybininkų veiksmus. „Už“ balsavo net 72, susilaikė – 17, o prieštaraujančių nebuvo nė vieno.
Pagarsėjęs kova su svaigalais konservatorius A.Matulas džiūgavo, kad nuo lapkričio Lietuvoje nebeliks jokių alkoholio pirkimą skatinančių priemonių. Aludarių rengiami konkursai, kuriuose galima laimėti taurę, palapinę ar šiaip kokį menkniekį, – jau už įstatymo ribų.
Gauti su brangesnio gėrimo buteliu neretai siūlomą firminę taurę ar skėtį irgi bus uždrausta. O parduotuvės jokiais būdais negalės skelbti apie nuolaidas alkoholio turintiems gėrimams. Kainas sumažinti leidžiama, tačiau kaip nors tai išskirti etiketėse – nevalia.
Apeiti šiuos draudimus – juokų darbas. Juk niekas nesutrukdys parduotuvėje pastatyti atskiros lentynos, kur kas savaitę bus sukraunama tam kartui atpiginta degtinė, vynas ar alus. Po savaitės asortimentą galima pakeisti. Žymėjimo jokio, užtat pirkėjams taps aišku, kur yra pigesni produktai.
Vis dėlto galima tik nulenkti galvas už pastangas blaivinti visuomenę, nes girtavimas iš tiesų yra didžiulė bėda. Tik ar kas nors padaryta, kad būtų sumažinta pati svaigalų paklausa?
Švietėjiškos akcijos, kurių imasi valdžia, paprastai būna tokios nuobodžios, kad jų niekas nepastebi. O norint ištraukti žmones iš liūno, jiems reikia ne tik pamokų ar pašalpų, bet ir darbo, ir galimybės kultūringai praleisti laisvalaikį. Tam būtini ilgalaikiai kompleksiniai sprendimai.
Tačiau apie juos mažai kas užsimena, nes tai – vargas, kurio vaisius matytume dar negreit. Užtat riboti alkoholio pasiūlą kur kas paprasčiau. Antai šįmet uždrausta pardavinėti svaigalus degalinėse.
Kas pasikeitė? Per pirmuosius tris 2016-ųjų mėnesius dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvykusių avarijų šiek tiek sumažėjo, bet jose žuvo keturi žmonės – tiek pat, kiek prieš metus. Gaila, kad niekas neskaičiuoja, ar būtent degalinėse tokie vairuotojai pirko alkoholį.
Vis dėlto galime neabejoti, kad draudimų bus ir daugiau. Juk Vyriausioji rinkimų komisija jau gavo daugiau nei 50 tūkst. iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ surinktų parašų ir reikalavimą griežtinti svaigalų pasiekiamumą.
R.Karbauskio ir kitų veikėjų iniciatyva suburta grupė reikalauja, kad Seimas visiškai uždraustų alkoholio reklamą, jis būtų pardavinėjamas tik specializuotose parduotuvėse ir tiktai 20, o ne 18 metų sulaukusiems asmenims.
Gali būti, kad augančių žaliųjų valstiečių reitingų spaudžiami dabartiniai valdantieji dar savo kadencijos metu pabandys įteisinti bent dalį šių reikalavimų. O gal netgi ir įteisins, kad galėtų girtis anksčiau padarę tai, ką politiniai konkurentai dar tik žada.
Bet ar nuo to kas nors pasikeis? Neabejotinai. Kaimuose neliks bent dalies parduotuvių. Juk ne paslaptis, kad mažėjant provincijos gyventojų jos verčiasi sunkiai, o didžiąją dalį pajamų uždirba būtent prekiaudamos svaigalais.
Tik ar žmonės, iš kurių bus atimtas tikrai kenksmingas meduolis, paklus valdžios rimbui? Vargu. Greičiausiai naminukės ar kitokių surogatų gamintojai jau ploja rankomis dėl tokių iniciatyvų.
Bet iš Seimo narių galima tikėtis dar ne tokių staigmenų. Su protu apsipykusių politikų aktyvumas stebimas jau ne pirmą rinkimų metų mėnesį – tai pieno kainas nori reguliuoti nuo supirkimo iki parduotuvės, tai kuria mistinius prekių krepšelius, kuriems neva reikia taikyti mažesnius mokesčius.
Vis dėlto kol kas į kvailiausios idėjos autoriaus sostą pretenduoja Š.Gustainis, pasiūlęs apdėti gyventojų pajamų mokesčiu padavėjų, kirpėjų ar taksi vairuotojų gaunamus arbatpinigius. Suskaičiuoti juos, pagal parlamentaro logiką, turėtų šio žmogaus darbdavys.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas nuolat primena apie per didelę mokesčių naštą mūsų šalyje, o štai Seimo liberalas siūlo ją dar padidinti!
Kad būtų dar painiau skaičiuoti, pagal jo idėją nuo arbatpinigių nereikėtų nuskaityti socialinio draudimo įmokų ar pridėtinės vertės mokesčio, o tik gyventojų pajamų.
Valstybinė mokesčių inspekcija turėtų griebtis už galvos, jei toks įstatymas išvystų dienos šviesą.
Nebus jokio stebuklo, jei Seimas taip ir nepalaimins ilgai svarstomo socialinio modelio ir su juo susijusių Darbo kodekso bei kitų įstatymų pataisų.
Mat dabar pirmenybė teikiama įvairiausiems draudimams, apmokestinimams ir, pavyzdžiui, naktinio stebėjimo prietaisams medžioklėje įteisinti. Juk baigiantis kadencijai būtent tai yra svarbiausia, ar ne?
