Vieni siūlo savo pagalbą Raudonajam Kryžiui ar „Caritui“ savanoriaudami, kiti siūlo materialinę pagalbą maistu, pinigais ar drabužiais. Atsiranda ir tokių žmonių, kurie siūlo gyvenamąją vietą, kuria patys nesinaudoja, o kai kurie verslininkai siūlo ir darbo vietas.
Vienas pavyzdžių – suvalkietis, kuris pabėgėliams siūlo savo gimtąją sodybą.
Po praėjusių metų Europos Komisijos siūlymo Lietuvos Respublika sutiko priimti į šalį 1105 karo pabėgėlius.
Žiniasklaidos dėmesys pritraukia savanorių
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pabėgėlių skyriaus programos koordinatorė Aistė Gerikaitė–Šukienė, portalui lrytas.lt teigė, jog po naujienų apie vargstančias pabėgėlių šeimas Lietuvoje yra pastebimi ne tik neigiami komentarai, bet ir didesnis susidomėjimas savanoryste ar momentine pagalba.
„Savanoriai dažniausiai padeda Ruklos pabėgėlių priėmimo centre ir užsieniečių registracijos centre. Ruklos pabėgėlių centre kol kas tik pradedame šią veiklą, o Užsieniečių registracijos centre kartu su mūsų socialine darbuotoja savanoriai jau kurį laiką suteikia kasdienę pagalbą: palydi pabėgėlius į polikliniką, padeda apsipirkti ir panašiai.“
Paklausta apie įdarbinimą siūlančias įmones, moteris atsakė, jog kol kas, ypač Vilniuje, įmonės neskuba įdarbinti pabėgėlių ir tokią pagalbą pasiūlė vos kelios įmonės. „Lietuvos Raudonasis Kryžius valstybinę integraciją aktyviau vykdo Kauno mieste. Kaune kartais pastebimas pasiūlymų įdarbinti augimas, bet Vilniuje tokių pasiūlymų sulaukiame labai retai“, – teigė pabėgėlių skyriaus programos koordinatorė.
„Kol perkeltų pabėgėlių nėra tiek daug, pagalbos užtenka. Jeigu prieglobsčio prašančių asmenų padaugės, tai mes, žinoma, skatinsime savanorystę dar labiau“, – apie savanorių aktyvumą pasakojo moteris.
Labiausiai trūksta būsto ir darbo
Pasak Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ užsieniečių integracijos programos vadovės Ilmos Skuodienės, žmonių, norinčių padėti pabėgėliams, netrūksta: „Palyginti su tuo, kiek žmonių buvo susidomėję savanoryste prieš metus, ir su tuo, kiek susidomėjusių žmonių yra dabar, tai matome ženklų pagausėjimą. Tik kol kas neturime galimybės sudaryti visiems sąlygas savanoriauti, nes didžioji dalis pabėgėlių yra ukrainiečiai, gudai ir rusai ir jie puikiai integruojasi į visuomenę. Jie, ypač gyvenantys Vilniuje, nejaučia kalbos barjero ir turi socialinių ryšių. Taip pat lietuviai yra linkę labiau jiems padėti.“
Pasak pašnekovės, pabėgėliams iš Artimųjų Rytų yra sunkiau integruotis į mūsų visuomenę dėl kalbos barjero, kultūrinių skirtumų ir lietuvių požiūrio į atvykėlius iš Artimųjų Rytų
Šiuo metu Vilniaus „Caritas“ padeda 21 asmeniui iš Artimųjų Rytų. Trys asmenys jau puikiai kalba lietuviškai ir turi darbą.
Pasak Ilmos Skuodienės, labiausiai trūksta žmonių, kurie galėtų padėti su būsto nuoma pabėgėliams ar darbo ieškojimu.
Visi, norintys prisidėti prie pagalbos pabėgėliams, kreipkitės Raudonojo Kryžiaus telefono numeriu Vilniuje: (85) 261 19 14 arba rašykite Vilniaus „Caritui“ elektroniniu paštu: ilma.skuodiene@vilnius.caritas.lt.
