Neišsilavinęs žmogus nėra tas, kuris neturi diplomo, o tas, kuris apie jį supantį pasaulį žino labai nedaug bei nesugeba sujungti paprastų dalykų. Šis gebėjimas nėra tiesiog įgimtas. Jį galima vystyti besidomint, skaitant, keliaujant, bendraujant, patiriant naujus dalykus. Kitaip sakant, visaip mokantis.
Diplomas nereiškia absoliučiai nieko. Ir visiškas kvailys gali lengvai gauti universiteto diplomą, kaip ir protingas žmogus gali jo neturėti.
Tiesiog dėl daugelio aplinkybių ir socialinių normų taip jau yra, kad daugelis protingų diplomą turi, o daugelis mažiau protingų – neturi. Bet intelekto gebėjimai ir išsilavinimas tikrai nekyla iš aukštojo mokslo diplomo. Diplomas nėra priežastis, o tik pasekmė.
Atskirti, ar žmogus išsilavinęs, ar ne galima visai kitaip. Atmetant įvairius amžiaus ir socialinius faktorius, lengviausia spręsti apie žmogus išsilavinimą iš kelių dalykų. Štai sąrašas:
1) ar nuoširdžiai tiki horoskopais ir prietarais
2) ar reguliariai perka loterijos bilietus
3) ar vaikšto į motyvacinius seminarus ir Facebook dalinasi saulėlydžio nuotraukomis su motyvuojančiais tekstas.
Jei žmogus į visus klausimus atsako taip, galima iš karto nuspręsti, kad jis arba menkai išsilavinęs, arba tiesiog senyvo amžiaus. Arba ir tas ir tas. Nes išsilavinimas visų pirma išlaisvina žmogų nuo niekuo nepagrįstų tikėjimų nesąmonėmis.
Kaip horoskopai. Turi būti pakankamai smarkiai atitrūkęs nuo realybės, jei nusprendi, kad dangaus kūnų judėjimas gali paveikti tavo gyvenimą.
Nes toks požiūris iš esmės reiškia, jog planetos padėtis orbitoje, kuria ji juda milijardus metų, kokio tai žvaigždyno atžvilgiu, kuris taip pat juda tam tikra trajektorija milijardus metų, pasako, jog tau ir būtent tau šiandien ir būtent šiandien pasiseks, nes tavo tėvai nusprendė pasimylėti maždaug devyniais mėnesiais ankščiau, nei ta planeta prieš N metų buvo labai panašioje padėtyje.
Kas, taip jau paėmus, skamba kaip visiška nesąmonė. Bet turintis menką išsilavinimą žmogus apie tai nepagalvoja, nes neturi gebėjimo sujungti šių dalykų ir į klausimą pažiūrėti iš kitos pusės. Horoskopai ir tikėjimas jais bendrai yra vienas geresnių būdų pasakyti, ar su žmogumi verta bendrauti.
Bet net ir netikintys horoskopais turi kitų išsilavinimo trūkumą padedančių atpažinti bruožų. Kaip pavyzdžiui pionieriškas dalyvavimas loterijose. Išsilavinęs žmogus supranta, kad laimėti nieko negali, todėl nedalyvauja. O jei ir dalyvauja, tai tą dalyvavimą apibūdina kaip vilties ir emocijų pirkimą. Tai yra, jis į loteriją eina ne tikėdamasis išlošti, o tiesiog norėdamas patirti emocijas, už ką mielai susimoka. Tuo tarpu neišsilavinę žmonės perka su tikslu laimėti. Kas matematiškai yra neįmanoma, o faktiškai tiesiog kvaila.
Ir nors tiek horoskopai ar prietarai, tiek loterijos daugeliui mąstančių yra suprantama, ties klausimu apie vaikščiojimą į motyvacinius seminarus ir dalijimąsi motyvacinėmis nuotraukomis suklumpa daugelis.
Nes, lyginant su pirmaisiais, tokia veikla atrodo nekalta. Be to, galima ją motyvuoti sakant, kad seminarus vedantys asmenys yra daug pasiekę, todėl tu eini ten semtis patirties, o saulėlydžio nuotraukos pasidalijimas suteikia tau vidinės energijos ir atveria chakras produktyviai darbo dienai.
Bet visa tai yra nesąmonės. Motyvuojantys dalykai be išimties reikalingi tiems, kurie juos skleidžia ir iš to gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos, arba tiems, kurie nori kompensuoti savo tingėjimą kažką daryti.
Kalbėjimas apie savo planų įvykdymą kaip ir ėjimas į motyvacinį seminarą leidžia pasijusti, jog kažkas padaryta vardan tikslo. Todėl automatiškai poreikis siekti tikslo sumažėja – sujungiama, kad nuėjau į seminarą, todėl kažką jau padariau, todėl dabar daryti reikia mažiau, nes jau kažkas padaryta.
Nors realiai nepadaryta nieko, o seminaras prie galutinio tikslo neprisidėjo visiškai. Tiesiog laikas buvo iššvaistytas klausantis turtingo dėdės postringavimų apie sėkmę ir tai, kad kažką reikia daryti.
Kuriuos tu noriai išklausei ir tuo metu užsimotyvavai, todėl nusipirkai naują sąsiuvinuką, į kurį susirašei mėnesio tikslus, kurių tu niekada nevykdysi. Ir kai supranti, kad nieko vykdyti nesigauna, susirandi Facebook grupę, kurios nuotrauka pasidalinęs gali prirašyti, jog judi link tikslo ir užsidėti sau dar vieną pliusą iki vėl suvoksi, kad nieko realiai nepadarei, todėl eisi ieškoti naujo motyvacinio seminaro.
Visais išvardintais atvejais žmonės būna apgaunami. Horoskopai skaitančius apgaudinėja visiškai tiesiogiai ir atvirai. Kaip ir visi astrologai ar panašūs pseudomokslininkai. Nei astrologai, nei ekstrasensai, nei kiti panašių profesijų atstovai neužsiima jokiu mokslu ir neaplikuoja jokio išskirtinio gebėjimo. Jie paprasčiausiai apgaudinėja žmones – vieni piktybiškai, kiti patys to nesuprasdami.
Kaip ir žmones apgaudinėja loterijų organizatoriai. Kurie sako, kad laimėti galima, ir dėl to techniškai nemeluoja. Tačiau realus paaiškinimas turėtų sakyti, kad laimėti galima tik teoriškai, tačiau statistiškai beveik neįmanoma.
Taip pat savo sekėjus ir mylėtojus apgauna motyvacinių seminarų vedėjai. Nes jie juk supranta, kad jų seminaras tik atitolins žmogų nuo tikslo ir padės nebent vienam iš tūkstančio. O likusiems 999 klientams tik suteiks nepagrįstų vilčių ir teigiamų emocijų, kurios juos nuves nebent į sekantį seminarą.
Kitaip sakant, motyvacinių seminarų vedėjų ir juos lankančių interesai kardinaliai skiriasi, ir vedančiojo tikslas yra pritraukti kuo daugiau lankytojų į kitus seminarus, kas įvyks tik tada, kai jiems nesiseks. Tačiau tik nedaugelis tai supranta ir įvertina, o didžioji dalis tiesiog nesugeba sujungti elementarių dalykų bei per mažai supranta apie psichologinius triukus.
Dėl to neišsilavinusius ir lengva apgauti – nes jie to nori. Jie perka pažadus apie smėlio pilis, nesigilindami į jų esmę ir realumą. Jie nori jaustis saugiai ir būti laimingi, todėl už laimės iliuziją atiduoda savo pinigus ir laiką. Kas įstumia juos į uždarą ratą, iš kurio pabėgti vis sunkiau ir baisiau.
Neišsilavinimas yra viena priklausomybės rūšių. Kaip narkomanas perka narkotikus tam, kad galėtų toliau funkcionuoti, taip neišsilavinęs žmogus skaito horoskopus ir motyvacines knygutes tam, kad galėtų turėti viltį. Nors į tą beviltišką padėtį jį ir įstūmė noras būti apgautam ir už tai dar sumokėti savo laiku bei pinigais.
