„Tavo respublikai galas. Mes važiuosime prie Televizijos bokšto ir Aukščiausiosios Tarybos“, – Šiaurės miestelyje tarnavusiam Haroldui Byštautui 1991 metų sausio 12-osios vakarą pareiškė rusakalbis karininkas.
Tuomet 20-metis H.Byštautas buvo vienintelis lietuvis sovietų armijos kuopoje. Dėl to iš kitų sovietinių šalių suvažiavę kariai jį vadindavo Landsbergiu, o kai atmosfera pradėjo kaisti, ėmė karčiai juokauti: „Važiuosime tavo brolio už barzdos papurtyti.“
Tarnyboje ištvėrė tik mėnesį
Dėl sveikatos būklės į posėdį negalėjusio atvykti buvusio kario parodymai paskelbti Sausio 13-osios bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme (VAT).
Iš Latvijos tarnauti į Vilnių atsiųstas H.Byštautas kariniame Šiaurės miestelyje praleido tik apie mėnesį. Jo tarnyba sovietų kariuomenėje baigėsi tragiškų Sausio 13-osios įvykių išvakarėse.
Sausio 11-osios naktį jis budėjo kuopoje ir buvo atsakingas už ginklų kambarį. Jame kariai valydavo ir tvarkydavo ginklus, o H.Byštautas prižiūrėdavo, kad visi būtų grąžinti į vietą.
Paruošė tūkstančius šovinių
Tądien valyti ginklų nė vienas neatėjo, bet į kambarį užsukęs kuopos vadas nurodė užtaisyti automatų apkabas.
Kartu su dviem kariais H.Byštautas užtaisė 44 automatų apkabas. Į jas buvo sudėta 1380 dviejų rūšių šovinių – kovinių ir šaudančių šviečiančiomis kulkomis.
Juos buvo galima atskirti pagal galvučių spalvą. Jie tilpo į dvi kuprines, kurias išsinešė vienas aukštesnių karininkų.
H.Byštautas teigė nežinojęs, kam skirti šie šoviniai, tačiau netrukus paaiškėjo, jog ruošiamas Vilniaus televizijos bokšto ir parlamento rūmų šturmas.
Visi Šiaurės miestelyje buvę kariai apie 22 valandą buvo nusiųsti miegoti. Karininkai įspėjo, kad gultųsi su rūbais, nes keltis reikės 1 valandą 30 minučių ir važiuoti į miestą.
Bėglys slapstėsi metus
H.Byštautas paslapčia nuėjo į persirengimo kambarį, uniformą pakeitė savais drabužiais ir maždaug po pusvalandžio išlipo per tvorą.
Pabėgęs iš karinio dalinio, jis pėsčiomis patraukė į Elektrėnus. Eiti į geležinkelio stotį buvo per daug sudėtinga, nes joje galėjo būti karių. Iš Elektrėnų jis išvažiavo pas dėdę į Ariogalą.
Dezertyras slapstėsi beveik metus. Karinių komisariatų atstovai jo ieškojo pas tėvus, bet taip ir nesurado. Bėglio dokumentai liko Raseinių kariniame dalinyje, o Ariogalos seniūnas jam surado butą Kaune.
Karį nustebino nuotraukos
Į teismo posėdį atvykęs buvęs sovietų armijos 107-osios divizijos karininkas, radijo technikos inžinierius Aleksandras Švedcas apsidairė salėje. Nors teisiamasis Genadijus Ivanovas jam nusišypsojo, liudytojas neatpažino buvusio savo viršininko.
Galbūt todėl bandydamas paaiškinti, kaip G.Ivanovas atsidūrė ant tanko ir nuvažiavo prie Spaudos rūmų, negailėjo aštrių žodžių.
G.Ivanovas teisme yra pasakojęs, kad tankams pradėjus judėti iš Šiaurės miestelio, jis norėjo išsiaiškinti, kur jie važiuoja, todėl užšoko ant vieno jų ir nuvažiavo iki pat Spaudos rūmų.
Nuotraukos bei vaizdo įrašai, kur G.Ivanovas užfiksuotas stovintis ant tanko ir laikantis automatą, nustebino jo pavaldinį. G.Ivanovas niekada jam nėra prasitaręs, kad dalyvavo užimant Spaudos rūmus, o sausio 11-ąją, kai vyko ši ataka, jis turėjo būti ginklų sandėlyje.
Vadas elgėsi vaikiškai
„Ką jis darė prie Spaudos rūmų, nežinau, bet atrodo, kad jis ten atsidūrė neatsitiktinai. Galbūt jis turėjo kokią nors užduotį, kurią jam galėjo duoti divizijos vadas Vladimiras Uschopčikas“, – svarstė V.Švedcas.
Jis teigė, jog G.Ivanovas dažnai važiuodavo prie užimtų objektų patikrinti, ar tinkamai naudojami ginklai, bet abejojo, ar jis tai galėjo daryti pačios atakos metu.
Buvęs kariškis neigė ir tai, kad G.Ivanovas galėjo vadovauti kokiai nors operacijai – tam buvo pakankamai karininkų, atsakingų už karo veiksmus.
A.Švedcas svarstė, kad jei G.Ivanovas būtų turėjęs kokią nors užduotį, jis būtų sėdėjęs tanko viduje kartu su kitais įgulos nariais.
„Sovietų armijoje būdavo karininkų, kurie mėgdavo pasivažinėti tankais, nors tai buvo draudžiama. Mano nuomone, tai buvo jo vaikiškas elgesys ir asmeninė iniciatyva“, – aiškino A.Švedcas ir dar labiau nustebo, kai teisėja užkalbino teisiamųjų suole sėdintį G.Ivanovą.
