Pakrapštyta užstrigusi elektrinė žoliapjovė, mėgėjiškas mostelėjimas kirviu ar diskiniu pjūklu – ir jūs jau ligoninės priimamajame. Pasisekė, jei tai tik įdrėskimas ar įpjovimas, bet neretai medikams tenka „savamoksliams meistrams“ suteikti itin rimtą pagalbą.
Kiekvienos vasaros pradžioje gydytojai stveriasi už galvų, nes nusprendę savo sodybas poilsiui ir vasaros pramogoms sutvarkyti lietuviai tampa ir elektrikais, ir mechanikais, o galiausiai – ligoninės priimamojo pacientais.
Pavojingiausias – kampinis šlifuoklis
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus vyresnysis gydytojas ortopedas traumatologas Artūras Zubrickas teigė, kad kiekvieno metų laiko traumų specifika skiriasi, bet pacientų gausa ir traumų sudėtingumu vasaros neaplenkia joks kitas sezonas.
„Šiltuoju sezonu daugiausia pasitaiko su minkštųjų audinių sužalojimu susijusių traumų. Tai žaizdos, atviri lūžiai, odos dangalų pažeidimai. Visa tai prasideda kartu su sodo darbų pradžia. Savo vasarnamių sezoną pradeda senjorai, skubama į sodybas kapoti malkų ir pan. Tuomet pirštų amputacijų ir įvairaus dydžio žaizdų statistika ima augti nesustabdomai“, – kalbėjo medikas.
Anot jo, pavojingiausių įrankių sąrašo viršuje nenurungiamai įsitvirtinęs kampinis šlifuoklis: „Liaudiškai vadinamos „bulgarkės“ niekas niekada neaplenks. Žmonės pakeičia vadinamąjį diską ir ima prietaisą naudoti ne pagal paskirtį. Ant kampinio šlifuoklio uždedamas medžiui pjauti skirtas diskas ir pirštai tiesiog lekia į visas puses...“ – liūdnai ironizavo A.Zubrickas.
Po pagalbos vyrui – liko be plaštakos
Antras pavojingiausias darbas pagal susižalojimų skaičių yra malkų kapojimas. „Žmonės atvažiuoja į sodybas, kepa lauke šašlykus, kepsnius, o prieš tai, žinoma, reikia pasikapoti malkų. Tie, kurie profesionaliai ir dažnai ruošia malkas žiemai, susižaloja labai retai, bet tokie neįgudę kapotojai dažnai susižaloja“, – kalbėjo medikas ir pridūrė, kad šiek tiek mažėja susižalojančių krūmapjovėmis ir žoliapjovėmis. Tokią pozityvią tendenciją medikas siejo su tuo, kad modernėja sodo priežiūros technika.
„Dabar jų pagrindas platesnis ir sunku įkišti pėdą. Anksčiau užstrigus įrenginiui būdavo bandoma jį paspardyti, kad atstrigtų ir tada atsigavęs mechanizmas peiliais čiaukšteldavo per pirštus. Būdavo net ir labai rimtų pėdų sužalojimų, bet dabar jie – retesni. Būna, kad neišjungia įrenginio ir ką nors bando iškrapštyti pirštais – tai darbo saugos nesilaikymas, kuris vėliau brangiai kainuoja“, – kalbėjo medikas ir priminė, kad jei šių įrengimų peiliai pritaikyti net nedidelių medelių pjovimui, tai nusirėžti pirštus su galingu elektriniu šienavimo įrenginiu labai lengva.
A.Zubrickas pasakojo, kad dažniausiai susižaloja patys sodybos šeimininkai – vaikai ar sodininkės moterys po nesėkmingų bandymų nudirbti vieną ar kitą darbą į medikų rankas patenka retai. „Pamenu vieną labai baisų atvejį, kai vyras paprašė žmonos jam padėti ir palaikyti malką ir jis su benzininiu pjūklu jai pusę plaštakos nurėžė“, – pasakojo jis. Anot pašnekovo, visos traumos ištinka dėl neatsargumo, kai naudojamasi technika nežinant, ką ji gali.
Leidžia žaizdoms supūliuoti
Paklaustas apie tai, kokių klaidų daro artimieji, bandydami teikti pirmąją pagalbą, pašnekovas sakė: „Labai blogai, kad žmonės numoja ranka sakydami: „Ai, buvau toli nuo miesto ir nevažiavau į ligoninę.“ Lietuvoje juk tikrai platus ligoninių tinklas, juk kas keliasdešimt kilometrų tikrai yra ligoninė. Būtina paskiepyti žmogų nuo stabligės, įvertinti pažeidimo laipsnį: juk gali būti nervai sužaloti, kraujagyslės. Atvyksta žmonės dažnai po paros, jau po savaitgalio sodyboje, nors geriausiai žaizdas tvarkyti per 4-6 valandas po traumos, nes paskui jos pradeda pūliuoti ir gydymas pailgėja kelis kartus.“
Anot mediko, dažnai, kai pacientai atvyksta jau po kurio laiko, jų žaizdos būna sutinusios, padengtos fibrinu. „Žmogus tampa nedarbingas gana ilgam laikui. Vos nutikus nelaimei, žaizdą būtina praplauti, pridengti ją švariu audiniu ir kreiptis į medikus. Jei nėra galimybių nuvykti savarankiškai, reikia kreiptis bendruoju pagalbos telefonu ir atvyks greitoji pagalba“, – kalbėjo A.Zubrickas.
Ragina nepulti į paniką
Dažnai pirmoji reakcija ištikus nelaimei – šokas ir pasimetimas, tad medikai pataria pirmiausia suvaldyti kilusį stresą ir nepasiduoti betikslei panikai. „Reikia nusiraminti ir elgtis kiek galima racionaliau. Pavyzdžiui, jei buvo amputuoti pirštai, juos reikia surinkti į švarią tarą, galima praplauti švariu vandeniu ir ieškoti priemonių juos šaldyti. Tam tinka šaldyti maisto produktai, kuriuos rekomenduojama įsukti į rankšluostį, kad būtų palaikoma vėsa. Paskambinus pagalbos telefonu, reikia kuo tiksliau apibūdinti, kas nutiko. Žmonės dažnai tik šaukia, kad „atvažiuokite, žaizda...“, bet nepasako, kokia tiksli situacija.“
Mediko teigimu, sužalotą galūnę reikia laikyti kuo aukščiau ir aptvarstyti, bet jokiu būdu jos neužveržti. „Kai per dilbį suveržiamas diržas, situacija tik pablogėja. Jeigu, pavyzdžiui, pirštas yra nevisiškai atsidalinęs nuo audinių, reikia pasirišti kokią nors lentelę, kad kiek įmanoma būtų mažiau judinama ta vieta. Tai pat būtina sužalotą kūno dalį šaldyti, nes šaltis sulėtina audinių irimą. Tokiu atveju nereikia gaišti laiko regioninėms ligoninėms, o vykti į centrinę gydymo įstaigą“, – sakė gydytojas ir pridūrė, kad vykstant į ligoninę pakeliui pravartu būtų informuoti medikus, kad pas juos vežamas toks pacientas.
Net jei nelaimės metu nukentėjęs asmuo neturi su savimi asmens dokumento, pagalba gydymo įstaigoje jam vis tiek bus suteikta. „Tikrai nebus taip, kad atvykęs be dokumento žmogus nepateks pas gydytoją“, – užtikrino medikas.
