Pavasaris – metas, kai jaunimas atsibunda iš žiemos miego ir pradeda aktyviai veikti. Ši veikla džiugina ne tik jaunų žmonių bendruomenę, bet ir daugelį miesto gyventojų.
Kaune neseniai praskriejo vieni populiariausių miesto renginių: „Pavasario festivalis“, „RAFES festivalis“, „Naktinis krepšinis 3x3“. Juos ir daugybę kitų organizuoja ne patyrę savo srities specialistai, o studentai.
Apie studentiškų idėjų įgyvendinimą, finansines galimybes ir sėkmės paslaptis – pokalbis su Kauno savivaldybės jaunimo reikalų koordinatore Margarita Navickaite.
– Kas lemia studentiško renginio sėkmę? – „Laikinoji sostinė“ paklausė jaunimo reikalų koordinatorės.
– Labai didelę reikšmę turi komunikacija, kaip renginys yra pristatytas visuomenei. Be abejo, svarbi renginio idėja ir žmonės, kurie įsitraukia į iniciatyvas. Taip pat įtakos turi ir sezoniškumas.
Vasarą Kaunas ištuštėja, nes dauguma studentų išvyksta į gimtuosius miestus arba į užsienį. Ruduo ir pavasaris geriausias laikas, nes tuomet žmonių pritraukti į renginį yra daug paprasčiau, taip pat tokiu metu ir orai dar būna palankūs.
– Kokie studentų organizuojami renginiai šiuo metu yra populiariausi?
– Net keturi studentų organizuojami renginiai yra įtraukti į reprezentacinių Kauno renginių sąrašą: RAFES festivalis, Pavasario festivalis, Kauno jaunimo dienos ir Tarptautinė studentų diena. Šie renginiai yra didžiausi ir populiariausi.
Taip pat kiekvienais metais nemažai dėmesio susilaukia į gatvės krepšinį orientuotas renginys „Naktinis krepšinis 3x3“. Apskritai žmonės yra nusiteikę išeiti į viešumą, domimasi ir sporto, ir kultūros renginiais.
– Ar dažnai studentiški renginiai tampa kasmetiniais?
– Taip nutinka dažnokai. Kauno jaunimo dienos yra organizuojamos jau 6 metus, RAFES festivalis vyksta nuo neatmenamų laikų, net 35 metus.
Artėjančią Tarptautinę studentų dieną šiais metais planuojama organizuoti visos Lietuvos mastu, įtraukti ir kitų miestų universitetus. Šiuo atveju Kaunas taptų renginio sostine. Taigi renginių, kurie taptų kasmetiniais, tikrai nestinga.
– Ar studentai tikisi miesto gyventojų dėmesio, o galbūt dauguma renginių ir skirti tik studentams?
– Daugiausia dėmesio tikrai būna skiriama studentams. Tačiau į koncertus ir įvairias akcijas ateina ir jaunesni, ir vyresnio amžiaus žmonės, taip pat šeimos, nes tai vieši renginiai. Pavyzdžiui, iniciatyva „Kauno burbuliatorius“ sulaukia ir visai mažučių dalyvių, ir jau pagyvenusių smalsuolių.
– Ar universitetai kokiu nors būdu koordinuoja organizatorių veiksmus?
– Šiuo atveju ne universitetas, bet jo studentų atstovybė koordinuoja visus veiksmus. Pats jaunimas suburia savo komandas, jie patys užsiima rėmėjų paieškomis, lobizmu, rinkodara.
– Galbūt yra įstaigos, kurios konsultuoja renginį organizuojančius studentus?
– Studentai kiekvienais metais keičiasi, bet jie vieni kitiems geriausiai sugeba perduoti sukauptas žinias. Kita vertus, miesto savivaldybė, ypač jaunimo reikalų koordinatorės, stengiasi prisidėti įvairiose organizavimo ir įgyvendinimo srityse. Jeigu reikia, visada pasirūpiname viešinimu, reklamomis, taip pat leidimais.
Savivaldybės Kultūros skyrius pataria, kokioje vietoje būtų geriausia statyti scenas, kokius atlikėjus kviesti, su kokiais žmonėmis bendrauti.
– Ar studentams viską reikia suderinti su miesto valdžia?
– Bet koks viešas renginys, kuris vyksta viešoje erdvėje, turi būti suderintas su miesto savivaldybe. Yra komisija, ji sprendžia dėl renginio tinkamumo ir leidimo. Turi būti aptarti saugumo klausimai, kartais reikia uždaryti eismą, tuomet jau reikia, kad įsitrauktų ir policija. Dažnai prireikia greitosios medicinos pagalbos, apsaugos ar šiukšlių išvežimo. Taigi savivaldybė prisideda skirdama nemokamas paslaugas.
– Ar pasitaiko atvejų, kad renginys būtų uždraustas? Ir kodėl?
– Neatsimenu, kad konkretus renginys dėl kokių nors priežasčių būtų uždraustas. Be abejo, renginys negali kurstyti neapykantos, diskriminacijos ar rasinių patyčių. Apskritai dauguma idėjų, net ir paprasčiausių renginių, gauna savivaldybės palaiminimą. Pavyzdžiui, neseniai jaunimui kilo idėja rinktis pusryčiauti Nemuno saloje. Smagiai praleisti rytą žaidžiant stalo žaidimus, klausantis gitaros muzikos. Net tokiam renginiui buvo duotas leidimas.
– Kokiomis lėšomis studentai organizuoja renginius?
– Prie kai kurių renginių iš dalies prisideda miesto savivaldybė. Anksčiau buvo vykdoma programa „Jaunimas Kaunui“ – lėšos buvo skirstomos tik jaunimo organizuojamiems renginiams. Šiais metais vykdoma nauja programa „Iniciatyvos Kaunui“. Visi studentai, norintys pasinaudoti savivaldybės krepšeliu renginiui, iniciatyvai, akcijai ar mokymams, turi pateikti projektus.
Šiais metais daugiausia lėšų gavo patys didžiausi renginiai: RAFES festivalis, Pavasario festivalis, Tarptautinė studentų diena ir Kauno jaunimo dienos. Tačiau šie tiek finansiškai buvo prisidėta ir prie mažesnių projektų, kurie susiję su Kauno miesto gyvinimu ir aktyvinimu. Visas kitas lėšas studentai stengiasi gauti iš rėmėjų.
– Kurių universitetų studentai aktyviausi?
– Aktyviausi yra Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai, tačiau ir kitų universitetų studentai noriai dalijasi idėjomis ir organizuoja renginius, tik jie jau yra mažesnės apimties.
Studentai iš kolegijų ar profesinių mokyklų taip pat organizuoja renginius, tik galbūt jie būna mažiau viešinami arba skirti tik jų studentams. Kauno kolegija kasmet organizuoja Kauno kolegijos dienas, kurių metu pristato miestiečiams savo teikiamas paslaugas ar net kviečia jas išbandyti (masažai, makiažai, sveikatinimo paslaugos ir daugelis kitų.). Kauno technikos kolegijos studentų atstovybė nuolat organizuoja renginį „Susitikimai su lyderiais“, į kuriuos kviečiami tiek verslo, pramogų, tiek socialinių kampanijų lyderiai. Galima paminėti ir Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centrą, kurio studentai kasmet gražindavo Kauną apsodindami ir dekoruodami drugelį ant Aleksoto šlaito. Iniciatyvų turime daug ir gražių.
