O kaip reaguoja Minskas? Panašu, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas niršta. Signala itin sustiprėjo po to, kai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TSLK) lyderis Gabrielius Landsbergis partijos suvažiavime pareiškė, kad Lietuva nepritars „monstro statybai prie Neries Baltarusijoje jokiu atveju, nesvarbu, ar tas monstras saugus, ar ne“.
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus trenkė oficialų pareiškimą, kuriame, išvertus iš aptakios diplomatinės kalbos, galima įžvelgti užuominų, kad „politinę isteriją“ dėl elektrinės sukėlusi Lietuva rizikuoja jai naudingais ekonominiais santykiais su kaimynais.
Verslininkai dar nepanikuoja
Ar tai reiškia, kad jei Lietuva galų gale nepasirašys poveikio aplinkai vertinimo (POV) dokumentų dėl Astravo AE, baltarusiškų trąšų tranzitą ir kitus pelningus užsakymus A.Lukašenkos šalyje matys kaip savo ausis?
Tokios tiesioginės grėsmės Baltarusijoje pelningus projektus vykdantys verslininkai, bent jau viešai teigė, dar nematantys. Tačiau politinis klimatas iš tiesų kaista it neaušinamas branduolinės jėgainės reaktorius. Situacija primena aistras dėl „Mažeikių naftos“ praėjusio ir šio amžiaus sandūroje, kai politiniai motyvai nurungė pragmatiškus išskaičiavimus.
Kuo dabar rizikuoja Lietuva, atvirai siųsdama baltarusius po velnių?
Baltarusija yra viena iš dešimties didžiausių mūsų šalies prekybos partnerių – bendra prekybos apyvarta 2015 m. pasiekė 1,937 mlrd. eurų, o tai yra 4 proc. visos Lietuvos prekybos apyvartos ir 17 proc. prekybos apyvartos tarp Lietuvos ir NVS šalių.
Slidžios ministro užuominos
Lietuva delsia pasirašyti tarptautinį POV vertinimą dėl Astravo AE Baltarusijoje jau dvejus metus, teigdama, kad baltarusių argumentai dėl elektrinės saugumo – neįtikinantys. Minskas iki šiol gerų ir, kaip rodo statistika, vis tampresnių abipusiai naudingų dviejų šalių ekonomikos, verslo santykių su Lietuvos pozicija Baltarusijos AE atžvilgiu nesiejo.
Tačiau pastarieji Baltarusijos URM vadovo V.Makejaus vieši pasisakymai verčia suklusti.
Spaudos konferencijoje Minske atsakydamas į Rusijos valstybinės (atspindinčios Kremliaus poziciją) naujienų agentūros TASS klausimus V.Makejus ypač daug dėmesio skyrė Baltarusijos ir Lietuvos santykiams. Jis piktokai priekaištavo, kad Lietuva dėl Astravo AE sukėlė „politinę isteriją“.
„Lietuva – mūsų kaimynė, mus vienija bendra istorija, mūsų šalių ekonominiai ir prekybiniai santykiai sparčiai vystosi. Geri politiniai, prekybiniai ir ekonominiai santykiai naudingi ne tik Baltarusijai, bet ir Lietuvai, nes baltarusiškų gaminių tranzitas vyksta per Lietuvos uostus, o tai skatina Lietuvos ekonomiką.
Mes dėkingi Lietuvai už pragmatišką poziciją, kurią ji parodė, kai buvo svarstomi ES sankcijų Baltarusijai atšaukimo klausimai. Bet pastaruoju metu dėl grynai ekonominio projekto Lietuvoje sukelta, kaip pasakyčiau, politinė bakchanalija“, – sakė V.Makejus. Visą dokumentą pateikiame teksto apačioje.
Neslepiamas pyktis
Pažėręs krūvą priekaištų Lietuvai, esą ši nenori net klausytis ne tik baltarusių, bet ir tarptautinės branduolinės energetikos saugumo agentūros TATENA argumentų, jis priminė, kad 2011 metais Lietuva taip pat planavo statyti Visagino AE arti Baltarusijos sienos ir esą tada nedavė Minskui aiškių atsakymų dėl poveikio aplinkai.
„Dar yra vienas, manau, svarbus aspektas – visa ši prieš Baltarusiją nukreipta politinė isterija, kurstoma Lietuvoje, anaiptol ne teigiamai veikia dviejų šalių geros kaimynystės, draugiškus santykius. Lietuvių visuomenė faktiškai įtraukiama į priešbaltarusiškos isterijos kampaniją“, – niršiai kalbėjo Baltarusijos URM vadovas.
Įdomus sutapimas: šią kalbą V.Makejus išrėžė gegužės 27 dieną, tik pasibaigus Lydoje vykusiam Lietuvos ir Baltarusijos forumui.
Tiesa, jo metu kalbėta tik apie ekonominius, verslo projektus, apie Astravo AE nebuvo užsiminta.
„Mes kalbėjomės tik apie verslo projektus, baltarusiai nė žodžiu neužsiminė apie Astravo AE. Juk tai visiškai kiti dalykai“, – tvirtino Lietuvos medienos pramonės magnatas Sigitas Palauskas, vystantis nemažai projektų Baltarusijoje.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovai, dalyvavę forume, bent jau viešai teigė nepastebėję ekonominių santykių atšalimo požymių. „Lietuvos pramonininkų konfederacija visada pasisakė už pragmatiškus dvišalius ir daugiašalius verslo santykius, siekdama maksimalaus visų verslo santykių depolitizavimo. Galima teigti, kad Lietuvos ekonominiai ryšiai su Baltarusija stiprėja: per pastaruosius 5 metus prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Baltarusijos išaugo penktadaliu, smarkiai didėjo Baltarusijos krovinių apyvarta Klaipėdos uoste, turistai iš Baltarusijos užėmė antrą vietą pagal į Lietuvą atvykstančių turistų skaičių.
Praėjusią savaitę Lydoje vyko XII Lietuvos-Baltarusijos ekonomikos forumas, kur buvo kalbama apie verslo galimybių plėtrą ir stiprinimą transporto, turizmo ir žemės ūkio srityse. Atkreiptinas dėmesys, kad klausimai dėl Astravo AE jokiame kontekste šiame dviejų dienų forume nebuvo keliami“, – į portalo lrytas.lt klausimus atsakė LPK Komunikacijos departamento direktorė Daiva Rimašauskaitė.
Tad ką reiškia Baltarusijos užsienio reikalų ministro V.Makejaus užuominos apie tai, kad „prieš Baltarusiją nukreipta isterija dėl Astravo AE“ anaiptol neprisidės prie gerų ir Lietuvai naudingų ekonominių-prekybinių santykių su Baltarusija?
Ivanas, vamzdis ir laiko mašina
Kokia tikimybė, kad Baltarusija nubaus Klaipėdos uostą, per kurį gabenamos baltarusiškos trąšos ir kita produkcija?
LPK Energetikos, infrastruktūros ir aplinkosaugos departamento direktorius Vidmantas Jankauskas mano, kad Lietuva elgiasi teisingai, reikalaudama kuo didesnių Astravo AE saugumo garantijų. Tačiau, jo manymu, reikia būti pragmatiškiems ir veikti kartu su Europos Komisija, TATENA – pasaulinėmis, europinėmis organizacijomis, kurios besąlygiškai neatmeta baltarusių branduolinės energetikos projekto.
„Keistai atrodo G.Landsbergio pareiškimas, kad neleisime statyti baltarusiams atominės elektrinės, nesvarbu, saugi ji ar ne. Jei, tarkime, bus atgaivintas Visagino AE projektas – juk tada Baltarusija gali užsispirti ir iš principo nepasirašyti poveikio aplinkai vertinimo dokumentų. Visaginas juk taip pat – prie Baltarusijos sienos. Prasidėtų toks žaidimas, vieni kitiems kaišiotume pagalius į ratus“, – sakė V.Jankauskas.
Susiklosčiusi situacija šiek tiek primena dramatišką „Mažeikių naftos“ privatizavimo istoriją. Kai 1997 metais įmonę buvo nutarta privatizuoti, į ją pretendavo ir ekonomiškai geras sąlygas siūlė rusų naftos perdirbimo milžinas „Lukoil“. Tada Lietuvoje kilo politinis sambrūzdis su šūkiu „neprileisime Ivano prie vamzdžio!“ ir įmonė buvo parduota vakarietiškai, bet, kaip greitai pasirodė, finansiškai nepajėgiai JAV bendrovei „Williams“.
Amerikiečiai 2002 metais pasitraukė, „Mažeikių naftą“ perpirko rusų bendrovė „Jukos“ – taigi vamzdis vis tiek atiteko ivanui, nors ne tokiam „blogam“, kaip I.Paleičikas. Kai „Jukos“ prezidentą Michailą Chodorkovskį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasodino į kalėjimą, „Mažeikių nafta“ atiteko lenkų koncernui „PK Orlen“.
LPK Energetikos, infrastruktūros ir aplinkosaugos departamento vadovas V.Jankauskas pripažino, kad Lietuva ir strateguodama santykius su Baltarusija, spręsdama Astravo AE problemą turėtų vadovautis visų pirma pragmatiniais, ekonominiais sumetimais, o ne politiniais ir moraliniais.
„Atrodo, kad grįžtame du dešimtmečius atgal. Tada retoriškai klausėme – kodėl Estija mus taip greitai pralenkė, nors subyrėjus SSRS startavome vienodomis sąlygomis? Manau, į filosofinį klausimą ir atsakymas būtų filosofinis. Todėl, kad estai – protestantai, vadovaujasi Šv.Raštu. Perskaito ir daro taip, kaip suvokia savo protu. Mes, lietuviai, – katalikai – mums svarbu, ką kunigėlis pasakys.
Sakome, kad mes vadovaujamės ne pragmatiniais motyvais, o moralinėmis vertybėmis. Bet kartu skelbiame vykdantys europietišką politiką. Tačiau europietiška politika yra grįsta pragmatinėmis, taigi, naudingumo nuostatomis. Manau, kad ir mūsų politika Baltarusijos atžvilgiu turi būti labiau pragmatiška“, – svarstė energetikos ekspertas.
A.Sekmokas: „Viską darome teisingai!“
Šešėliniu konservatorių Energetikos ministru tituluojamas Arvydas Sekmokas tikino, kad jų partijos pozicija – nepritarti Astravo AE statybai, neatsižvelgiant į jokias baltarusių pateiktas saugumo garantijas ir TATENA pritarimą, yra teisinga, atitinka Lietuvos interesus.
„Esmė ne tai, kokios bus elektrinės techninės charakteristikos. Statybos vieta pasirinkta visiškai netinkama. Avarijos pasekmės būtų siaubingos Lietuvai, Vilniui, Neries vandenims. Būtent avarijos pasekmių pavojingumas yra esmė. Kad atominė elektrinė yra visiškai saugi, galima pasakyti tik tada, kai ji visiškai atitarnauja ir neįvyksta jokia avarija“, – tikino A.Sekmokas.
Jis pripažino, kad Baltarusijos valdžia gali imtis šantažo ir grasinti, kad jei Lietuva nesušvelnins savo pozicijos Astravo AE atžvilgiu, Minskas nutrauks Lietuvai naudingus ekonominius sandėrius, taip pat tranzitą per Lietuvą.
„Tačiau tai tik tušti grasinimai, panašūs į šantažą. Juk Baltarusija, statydama elektrinę, ima didžiules paskolas. Iš ko jie grąžins skolas, jei sumažins ar nutrauks eksportą? Šia prasme tranzitas ir kiti bendri ekonominiai projektai su Lietuva Baltarusijai gyvybiškai svarbesni nei mums“, – tikino A.Sekmokas.
Tad nors ir kaip grūmotų oficialusis Minskas, gąsdintų lietuvius verslo nuostoliais Baltarusijoje, konservatorių pozicija nesikeičia: trauktis nėra kur. Į Šiaurę nuo Astravo – ne tik Šumskas ir Šalčininkai, bet ir Vilnius.
Visas Baltarusijos užsienio reikalų ministro V.Makejaus pareiškimo tekstas
TASS: Vladimirai Vladimirovičiau, susidaro įspūdis, kad Baltarusijos pusė gana švelniai reagavo į diskusiją, kuri vyksta dėl Baltarusijos atominės jėgainės statybos. O Lietuva įvairiuose lygmenyse kelia klausimą ir reiškia susirūpinimą dėl šios atominės saugumo. Kaip jūs tai galite pakomentuoti, atsižvelgiant į savo paskutinį apsilankymą Briuselyje ir ten įvykusias derybas?
V.Makejus: Žinote, mūsų manymu, tarpvalstybiniai santykiai – tai ne ta sritis, kur reikia organizuoti viešus skandalus arba aiškintis santykius. Lietuva – mūsų kaimynė, mes turime bendrą istoriją, labai sparčiai vystosi prekybiniai ir ekonominiai santykiai. Ne tik Baltarusija, bet ir Lietuva suinteresuota politinių, prekybinių ir ekonominių santykių plėtojimu, nes baltarusiškos produkcijos tranzitas per Lietuvos uostus prisideda prie Lietuvos ekonominės plėtros.
Mes esame dėkingi mūsų Lietuvos partneriams už konstruktyvią, pragmatišką poziciją, kurios jie laikėsi Europos sąjungos sankcijų panaikinimo klausime dėl Baltarusijos. Mes laikomės nuomonės, kad sankcijų panaikinimas – tai ne tik Baltarusijai svarbus aspektas, tuo suinteresuota ir Europos Sąjunga, ir mūsų draugai lietuviai.
Bet aš turiu sutikti su jumis, kad pastaruoju metu, kalbant apie šį ekonominį projektą – tai yra atominės jėgainės statybas, sukilo kažkokia „politinė netvarka“.
Iš vienos pusės, mūsų lietuviški partneriai viena ranka balsavo „už“ sankcijų panaikinimą, o kita ranka balsuoja už tai, kad, pavyzdžiui, kai kurios finansinės Europos Sąjungos institucijos nebendradarbiautų su Baltarusija, sakydami, kad šios finansinės institucijos materialiai rems projektus, kurie galimai yra susiję su atominės elektrinės statybomis. Vadinasi, jeigu mes vystome infrastruktūrą, ketiname tiesti kelius, naudodami finansinių Europos Sąjungos institucijų suteiktus kreditus, reiškia, kad šis kelias gali būti panaudotas prekių arba gaminių gabenimui atominės elektrinės statybai. Taigi, negalima bendradarbiauti šiuose projektuose su Baltarusija. Žinote, tokia pozicija mums absoliučiai nesuprantama. Tai faktiškai reiškia naujas užslėptas sankcijas, mes taip jas suprantame.
Pagrindinis Lietuvos mums metamas priekaištas – saugumas. Maždaug: naudojamas nesaugus, eksperimentinis reaktorius, kurio veikla ateityje gali pasibaigti nežinia kuo. Baltarusija, kaip valstybė, labiausiai nukentėjusi po Černobylio katastrofos, niekada nestatys nesaugios jėgainės. Mes suprantame, ką tai reiškia, nes ketvirtadalis mūsų teritorijos nukentėjo po Černobylio, kai daugiau negu 70 proc. radioaktyvių kritulių nusėdo mūsų šalies teritorijoje. Ir mes nenorime turėti uždelsto atominio sprogimo bombos, kaip pasakė vienas iš Lietuvos politikų. Atleiskite, mes ne tokie idiotai.
O apie reaktorių – joks jis eksperimentinis. Tai patobulinta to reaktoriaus versija, kuris efektyviai ir saugiai veikia daugelyje šalių. Turiu galvoje tą Rusijos reaktorių, kuris buvo pastatytas kai kuriose šalyse, taip pat ir Europos Sąjungos šalyse. Ankstesnės kartos reaktoriai – o mes planuojame statyti 3+ reaktorių – veikia Čekijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse.
Ir jokių nusiskundimų dėl jų saugumo nėra. Mes statome naują reaktorių, patobulintą saugumo atžvilgiu, reiškia, saugumo lygis labai aukštas. Todėl mums ir nesuprantama tokia mūsų Lietuvos partnerių reakcija.
Negana to, tokį pat reaktorių ketina statyti Vengrija, planuoja Suomija, bet jiems nekelia tokių pretenzijų. Todėl mums nesuprantami tokie mūsų Lietuvos partnerių priekaištai, dėl mūsų reaktoriaus saugumo.
Beje, specialistai paskaičiavo, atlikę tam tikrus atsparumo testus, kad jeigu tokio tipo reaktorius, kurį mes planuojame statyti Baltarusijoje, būtų pastatytas Fukušimoje, tai tokio masto tragedija nebūtų įvykusi. Tai irgi pasako apie būsimosios atominės jėgainės aukštą saugumo lygį.
Ir aišku, mes patys esame suinteresuoti, kad šis reaktorius būtų saugus, kalbant apie jo funkcionavimą šioje jėgainėje.
Kokie dar buvo priekaištai? Priekaištai, kad jėgainė statoma 50 kilometrų atstumu nuo Lietuvos sostinės ir taip toliau.
Kai kuriose Europos šalyse tokio tipo jėgainės statomos tiesiog šalia didelių gyvenviečių: Belgijoje – 15 km nuo Liuksemburgo sienos, Antverpene – 20 km, Zagrebe – 39 km, kitose šalyse – taip pat. Tai irgi ne problema. Mes juk nepriekaištaujame Lietuvai dėl Ignalinos jėgainės, kuri yra 2 km atstumu nuo Baltarusijos sienos.
Ir beje, mes keletą kartų siuntėme užklausas mūsų partneriams lietuviams, kad jie suteiktų informacijos, kaip buvo nutrauktas Ignalinos jėgainės eksploatavimas. Mus siunčia prie kažkokių internetinių šaltinių.
Negana to, mes siuntėme užklausas dėl Visagino jėgainės statybos perspektyvos, numatomos Visagino jėgainės statybos ir branduolinio kuro bei panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos dviejų–trijų kilometrų atstumu nuo mūsų sienos ir Nacionalinio parko „Braslavo ežerai“. Negavome jokios informacijos.
Taip, kaip mes suprantame, dėl finansinių sunkumų Visagino jėgainės statybų planai pristabdyti. Bet kam su tokia neapykanta kaltinti dėl statybos trūkumų Baltarusijos atominėje jėgainėje Astrave? Mums tai visiškai neaišku.
Mes glaudžiai bendradarbiaujame su Tarptautine atominės energetikos agentūra, su Pasauline branduolinių elektrinių operatorių asociacija, su Europos Komisija ir planuojame dirbti toliau.
Mes ketiname užtikrinti maksimalų statybų skaidrumą ir mūsų atominės jėgainės eksploatavimo pradžią. Bet mums iš tikrųjų nesuprantamas kažkoks politinis slaptas motyvas ir politinis teršimas, susijęs su jėgainės statybomis.
Žinote, net Lietuvoje yra sveiko proto politikų, kurie pareiškia, kad mes matome, jog Baltarusija laikosi visų įsipareigojimų. Ir ką jūs manote? Kai tik vienas iš eurokomisarų, kuris atstovauja Lietuvai, pareiškė apie tai, jį iš karto užpuolė kai kurie Lietuvos politikai ir pasakė: „Tu neturi teigiamai kalbėti apie atominę jėgainę Baltarusijoje. Tu turi sakyti, kad ten viskas blogai.“ Jūs galite perskaityti tai internete ir žiniasklaidoje. Mums tai demokratijos rodiklio lygis šalyje, saviraiškos laisvė – tai, apie ką mums visą laiką kalba.
Mums sako, kad Baltarusija nenori bendradarbiauti su Lietuvos ekspertais jėgainės statybų ir poveikio aplinkai vertinime. Atleiskite, nuo 2011 metų mes dešimt kartų siuntėme išsamius atsakymus į visus keliamus Lietuvos klausimus! Mes dešimt kartų siuntėme pasiūlymus konsultacijoms tarp ekspertų dėl jėgainės statybos vietos ir dėl pačios jėgainės statybos. Ir jokio atsakymo.
Negana to, 2014 metais kovo mėnesį, mano vizito į Lietuvą metu, mes su kolega aptarinėjome šį klausimą, ir aš jam pasiūliau: jeigu jūs bijote, kad susitikimai tarp Baltarusijos ir Lietuvos ekspertų buvo interpretuoti kaip oficialūs susitikimai, nes tai reikštų, kad Baltarusija vykdo visas rekomendacijas pagal Espoo (konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpsieniniame kontekste), tai pravedame konsultacijas kuluaruose – Baltarusijos URM rūsiuose, kažkur Lietuvoje miške. Kad niekas apie tai nežinotų, taip pat ir žiniasklaida.
Tada susitikime kolega sutiko, bet po tam tikro laiko atsiuntė atsakymą, kad nepasirengę net tokioms neoficialioms konsultacijoms.
Šis klausimas buvo nagrinėjamas vėliau, 2014 metais liepos mėnesį. Ir tik po kai kurio laiko – 2015 metais, mūsų Lietuvos partneriai sutiko pravesti tokias neoficialias konsultacijas, jos įvyko praėjusių metų gruodį Vilniuje. Ačiū Dievui dabar, pagal mano informaciją, trečioje birželio dekadoje yra numatyta, kad Baltarusijos ir Lietuvos ekspertai susitiks Vilniuje oficialioms konsultacijoms pagal Espoo rekomendacijas.
Noriu pabrėžti, mes nuo pat pradžios daug kartų siūlėme mūsų Lietuvos partneriams pravesti konsultacijas bet kokiu formatu – oficialiu, neoficialiu, siuntėme visą atitinkamą informaciją.
Mes neprivalėjome daryti vertimo į lietuvių kalbą. Ataskaitos dėl poveikio aplinkai – Espoo konvencijos rėmuose. Bet mes tai padarėme. Anglų kalba mes tai pateikėme anksčiau.
Jūs žinote, visiškai nesuprantama situacija, kada valstybės vadovui suteikiama klaidinga informacija apie tai, kad baltarusiai nenori bendradarbiauti pagal TATENA dėl atominės jėgainės statybos, nenori bendradarbiauti su kitomis tarptautinėmis ekspertų struktūromis atominės energetikos srityje.
Visiškas melas ir netiesa. Mes visada kalbėjome apie tai, kad esame pasirengę priimti visas TATENA misijas ir kitus tarptautinius operatorius atominės energetikos srityje. Mes pasirengę skaidriai bendradarbiauti su Europos Komisija. Mes pasirengę vykdyti atsparumo testus ir yra oficialus kvietimas šios srities specialistams. Mes esame skaidrūs šiuo klausimu.
Ir dar vienas, mano požiūriu, ne mažiau reikšmingas aspektas. Žinote, ši „antibaltarusiška isterija“ dėl atominės jėgainės statybų, kuri šiuo metu didina įtampą Lietuvos visuomenėje, nepadeda kaimyniškų, draugiškų santykių vystymuisi tarp mūsų šalių.
Faktiškai visuomenė įtraukiama į kažkokią „isterijos kompaniją“ prieš Baltarusiją. Kokiu tikslu tai daroma? Juk daug mūsų Baltarusijos išeivijos gyvena Lietuvoje. Mes broliškos tautos. Mums nėra ko dalinti šioje srityje.
