Temos ir autoriai – apie ką rašė abiturientai?
Abiturientams teko pasirinkti vieną iš keturių temų – dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinio rašinio temų.
Valstybiniame egzamine pasirinkę samprotauti galėjo rašyti tema „Kam žmogui duota vaizduotė?“. Ją pasirinkę turėjo remtis Maironiu, Henriku Radausku, Mariumi Ivaškevičiumi. Kita galima tema buvo „Kaip suprantamas vyriškumas?“, kurią pasirinkę turėjo remtis Jonu Radvanu, Vincu Krėve, Jurgiu Kunčinu.
Nusprendę rašyti literatūrinį rašinį, galėjo rinktis iš temų: „Dvaras lietuvių literatūroje“ bei „Gaivališka prigimtis lietuvių literatūroje“. Pirmąja tema rašiusiems reikėjo remtis Kristijonu Donelaičiu, Šatrijos Ragana, Vincu Mykolaičiu – Putinu.
Antrąją literatūrinio rašinio temą pasirinkę abiturientai savo argumentus rašinyje turėjo pagrįsti Juozo Tumo – Vaižganto, Mariaus Katiliškio, Sigito Gedos kūryba.
Laikę mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą turėjo rašyti samprotavimo rašinius temomis: „Ar egzistuoja tik viena tiesa?“ bei „Kodėl žmonės švenčia šventes?“. Rašant apie vieną tiesą, remtis reikėjo Jonu Radvanu, Vinvu Krėve arba Antanu Škėma. Nusprendusiems samprotauti apie šventes, teko gilintis į Kristijono Donelaičio, Balio Sruogos ir Justino Marcinkevičiaus kūrybą.
Tie, kurie mokykliniame egzamine panoro rašyti literatūrinį rašinį, turėjo rinktis iš šių temų: „Pavasario reikšmės lietuvių literatūroje“ arba „Žmoniškumo pamokos lietuvių literatūroje“. Pirmojoje temoje reikėjo remtis Kristijono Donelaičio, Maironio bei Mariaus Katiliškio tekstais. Antrojoje – Jono Biliūno, Jurgio Savickio, Juozo Apučio kūryba.
Per daug sunkus nepasirodė
Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje egzaminą laikę abiturientai pasakojo, kad egzaminas labai sunkus nepasirodė.
Abiturientas Simonas sakė rašęs apie tai, kam žmogui reikalinga vaizduotė. Vaikinas pasakojo, kad tema nepasirodė sunki, o autoriai, kuriais reikėjo remtis, jam buvo priimtini. „Reikėjo remtis M.Ivaškevičiumi, Maironiu, o kito dabar neprisimenu, nes aktualus buvo vienas iš jų“, – kalbėjo abiturientas.
Vaikinas sakė, kad tikisi, jog rezultatai bus geri, nes nori studijuoti teisę, o ten lietuvių kalba reikalinga.
Kitas egzaminą laikęs dvyliktokas Žilvinas pasakojo, kad egzaminas sekėsi gerai. „Rašiau apie vyriškumą, tikrai nesunki tema, čia samprotavimo rašinys buvo. Parašiau per dvi su puse valandos, tai nebuvo taip ir sunku“, – apie egzaminą kalbėjo vaikinas.
Jis sakė, kad pamačius literatūrinio rašinio temas suprato, kad tikrai jomis nerašys: „Pasirodė per sunkios, iš karto supratau, kad rašysiu samprotavimo rašinį.“ Žilvinas pasakojo, kad jam svarbiausia išlaikyti egzaminą, o koks įvertinimas bus – ne taip ir svarbu, nes ketina studijuoti užsienyje.
Dvyliktokas Dominykas taip pat sakė, kad egzaminas didelių problemų nesukėlė. „Rašiau vyriškumo tema, rėmiausi Krėvės „Skirgaila“, nes mes su mokytoja buvom gerai išnagrinėję. Į literatūrinio temas net nežiūrėjau, nes ten ir poezija reikėjo remtis, o aš šioj srity spragų turiu“, – kalbėjo abiturientas.
Kai kuriems abiturientams pasirodė, kad temos – nutolusios nuo jaunimo. „Tikrai turėtų egzaminų centras tai apsvarstyti. Temos visiškai neaktualios jaunimui. Bandomajame egzamine buvo tokių temų, kuriomis galėjai rašyti ir rašyti, o čia viskas gerokai kitaip“, – kalbėjo Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos abiturientai Greta ir Gytis.
Greta sakė, kad temos – nustebino. Ji pasakojo, kad vos atvertusi egzamino užduočių lapą pamatė temą apie dvarą, o egzamino vykdytojai liepus pagalvoti, kokią temą pasirinks, galvojo tik kaip greičiau bėgti iš egzamino. „Dabar taip „ant klaustuko“ jaučiuos. Nežinau ar išlaikysiu, ar ne“, – sakė mergina.
Populiariausia valstybinio egzamino tema – vyriškumo samprata. Tačiau po egzamino atsirado ir tokių, kuriems tema apie vyriškumą pasirodė įžeidžianti.
„Tema apie vyriškumą buvo labai seksistinė, neprogresyvi ir visiškai netinkama egzaminui vakarietiškoje valstybėje. Juočiuosi sugniuždyta ir įžeista“, – socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje grupėje rašė abiturientė Paulina.
Laikę mokyklinį egzaminą jo nesunkumu girtis nepuolė. Atsirado ir manančių, kad vis bus gerai ir tokių, kurie nenutuokia, kokie bus jų rezultatai.
“Pasirinkau rašyti apie tai, kodėl žmonės švenčia šventes. Reikėjo save pristabdyti, nes kai puoliau rašyti, mintys tik liejosi. Rėmiausi Donelaičiu, kultūrine patirtimi, manau viskas bus gerai“, – kalbėjo abiturientė Elzė.
Abiturientė Alina, laikiusi mokyklinį egzaminą sakė, kad net nenutuokia, kokie bus rezultatai. „Rašiau apie tai, ar egzistuoja viena tiesa. Rėmiausi Škėma, kitoje pastraipoje – asmenine patirtimi, rusišku filmu. Nežinau ar gerai bus, ar ne“, – svarstė mergina.
Išvaryti dėl telefonų
Nacionalinio egzaminų centro (NEC) turimomis žiniomis, egzaminas vyko sklandžiai.
Buvo gautas vienas pranešimas, kad viename mokyklinio brandos egzamino centrų kandidatas bandė pasinaudoti neleistina mobiliosios ryšio priemonės pagalba. Taip pat gauti keli pranešimai apie suskambėjusius mobiliuosius telefonus.
Nusižengę abiturientai už nustatytus pažeidimus iš egzamino patalpos buvo pašalinti.
Šiais metais lietuvių kalbos ir literatūros egzamino perlaikyti jie negalės.
Egzamino rezultatai bus skelbiami liepos 4-ąją.
Kitas egzaminas, kurį laikys abiturientai – fizikos. Jis vyks birželio 8-ąją.
