Kada padaugėja skrydžių iš Vilniaus, Salininkų žmonės pajunta ausimis. Anksčiau buvo bent šešių valandų rimties laikas, o dabar lėktuvai skraido visą parą.
Salininkų bendruomenės pirmininkė R.Nalivaikienė pastebėjo, kad ne tik padaugėjo skrydžių, bet ir pasikeitė triukšmo zonos.
„Mano gyvenamoji vieta nepatekdavo į jokią triukšmo zoną, o šiandien ši teritorija jau yra joje. Triukšmas prasideda ir antrą, ir trečią, ir penktą valandą ryto – jokio ramybės periodo. Tai – viena didžiausių Salininkų bėdų“, – tikino 53 metų vilnietė.
Kasdien šlaksto degalais
„Kadaise buvo atlikta oro uostų studija ir numatyta, kad Vilniaus oro uostui nėra kur plėstis, reikia statyti naują.
Tačiau keitėsi valdžia ir naujoji pradėjo tikinti, kad tai – niekinė studija. Juk dabar svarbiausia – verslas, žmonės tapo nebereikalingi. Melodija pasikeitė“, – skundėsi R.Nalivaikienė.
Salininkų gyventojai įsitikinę, kad ne mažesnė bėda – nemažėjanti tarša.
R.Nalivaikienė tikino, kad lėktuvams kylant ir leidžiantis išmetami degalai, kenkiantys ne tik Salininkų gyventojų sveikatai, bet ir augalijai. Sodininkai pavasarį tai pamato pirmieji.
Užteršia geriamąjį vandenį?
Lėktuvų išmestus teršalus nuplauna lietus. O vanduo subėga į kanalą, kuris teka per visus Salininkus.
Nemažai gyventojų geria vandenį iš vietinių gręžinių. Nors jis iš žemės gelmių, vis tiek gali būti užterštas.
„Apie tai oro uosto atstovai net nekalba, nors jie tvirtina, kad atsakingai žiūrės į kiekvieną problemą.
Be to, lėktuvai yra purškiami chemikalais, kad neapledėtų. Pats oro uostas – irgi. Gal teršalai išvežami, o gal ir ne“, – bėdas vardijo R.Nalivaikienė.
Siūlo keliauti traukiniu
Nors R.Nalivaikienė piešė liūdną vaizdą, ji nemano, kad oro uostą galima būtų uždaryti.
„Aš nesakau, kad oro uosto nereikia, kad skraidyti nereikia. Suprantame, kad Vilnius be jo neišsivers, bet norime, kad mūsų reikalavimai nenugultų studijose ir strategijose“, – dėstė Salininkų bendruomenės pirmininkė.
Pirmiausia Salininkų bendruomenė pageidauja, kad vidurnaktį lėktuvai nebeskraidytų virš jų namų stogų.
Be to, Salininkų gyventojai norėtų, kad Vilnius skrydžiais dalintųsi su Kaunu, nes šio miesto oro uostas yra strategiškai patogesnėje vietoje. Esą Kaunas taip pat turi pakankamai vietos kurti logistikos centrus.
„Vilnius anksčiau buvo pyrago formos miestas. Nesuprantu, kodėl nutarėme jį kaip dešrą tempti“, – stebėjosi R.Nalivaikienė.
Tačiau kad ir kaip tampytum, oro uostas neturi kur plėstis.
Tad Salininkų gyventojai klausia: kodėl Vilniui neprisiminus geležinkelių, kodėl nepradėjus daugiau krovinių ir keleivių vežti traukiniais?
Paverstų pramogų zona
„Berlyno oro uostas buvo uždarytas ir paverstas pramogų zona, kurioje galima važinėti riedučiais.
Ar Vilnius nenorėtų tokios milžiniškos aikštelės, kur galėtų pasismaginti visi?
Man atrodo, kad visi to norime“, – savo sumanymu dalijosi R.Nalivaikienė.
Nors kai kam mintis gali pasirodyti beprotiška, ji tiki, kad tokie pokyčiai įmanomi.
„Tikimės geresnės ateities. Aš už tai, kad diskusijoje išryškėtų tiesa.
Gal perduoti oro uostą į privačias rankas būtų ir gera mintis – įvyktų permainų, kurios būtų palankios ir mums? Aš visada stengiuosi ieškoti kompromisų ir esu optimistė. Be optimizmo negalėtume gyventi“, – įsitikinusi Salininkų bendruomenės vadovė.
Salininkuose atpigo nekilnojamasis turtas
Salininkai – vos 10 kilometrų nuo miesto centro esanti gyvenvietė Tarptautinio Vilniaus oro uosto kaimynystėje.
Salininkuose gyvena apie 12 tūkst. žmonių. Pasak bendruomenės atstovų šalia oro uosto gyventi nepatogu ir nesaugu.
Medikai pastebi, kad nemažai Salininkų vaikų turi klausos sutrikimų.
Dėl nuolatinio triukšmo Salininkuose krito ir nekilnojamojo turto kainos.
