A.Pitrėnienė pasisakė apie provokacinę vaikišką knygutę

Viešojoje erdvėje vis pasirodo nuotraukų su gana keistomis ištraukomis iš vaikiškų knygelių. Vienoje jų vaizduojamas katinas, vartojantis narkotines medžiagas, o kitoje – tarp nuogų vyrų duše stovintis vaikas.

A.Pitrėnienė pasisakė apie provokacinę vaikišką knygutę.<br>R. Danisevičiaus nuotr.
A.Pitrėnienė pasisakė apie provokacinę vaikišką knygutę.<br>R. Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Rasuolė Bauraitė, Lietuvos ryto televizija

Jun 8, 2016, 9:15 PM, atnaujinta May 22, 2017, 9:41 AM

Apie tai, ar tokios knygelės iš tiesų yra tinkamos vaikams, „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

– Ministre, pradėkime nuo vaikiškų knygučių. Turite anūkų?

– Taip, net 3.

– Citata iš švedų autoriaus Soreno Olssono knygos „Berto dienoraštis“: „Paplaukioję prausėmės duše. Visur buvo pilna dėdžių. Aš žiūrėjau į jų pimpaliukus. Tas, kuris stovėjo šalia mūsų, turėjo tokį mažiuką. – Koks mažas tavo pimpaliukas, – pasakiau.“ Ar anūkams tokią knygą skaitytumėte?

– Manau, kad savo dviem anūkėms, nes mažasis dar tik metukų, neskaityčiau.

– Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys sako, kad tokios knygelės prilygsta pornografijai. Sutinkate?

– Iš dalies, manau, taip.

– O kaip tada tokios knygelės atsiranda?

– Kiekvienas suaugęs žmogus demokratiniame pasaulyje gali save išreikšti, kaip nori. Už knygos, meno kūrinio turinį negali būti atsakingas niekas, tik pats autorius.

– Dar vienas pavyzdys – lietuvių rašytojo ir leidėjo Juozo Nekrošiaus „Rainiaus džiaugsmai ir bėdos“: „Bus katinui balius! Bus katinui vaišės!.. Bus juoko, kai kniauks mėnesienoj apkvaišęs.“ „Pačiulpk, katinėli, pypkelės cibuką. Jau tavo nagučiai atšipo, atbuko.“ Galima būtų suprasti, kad autorius nuo mažų dienų skatina vaiką pažinti narkotikus ir lyg vykdo savotišką prevenciją.

– 2005 m. autorius kreipėsi į ministeriją, prašydamas įvertinti kūrinį ir, teigiamai įvertinus, galimybę paplatinti mokyklose kaip tam tikrą priemonę. Ministerija pateikė neigiamą atsakymą, pasakė, kad tokio amžiaus vaikams forma netinkama, buvo atsisakyta ir iš dalies finansuoti, ir platinti mokyklose.

Kiekvienas iš mūsų galime kažką padaryti, parašyti ir savo iniciatyva atsispausdinti, suradę finansavimą arba patys finansuodami.

– Ar yra tų knygelių atranka, nes prirašyti gali bet ko?

– Atrankos negali būti, kaip ir cenzūros. Ką naudoti savo pamokoje ar klasės valandėlėje, atrenka pedagogas. Čia yra mokytojo atsakomybė. Jis to mokosi ir už tai atsako.

– Ar penktokų istorijos vadovėliuose gali būti aprašytos smurto scenos viduramžiais, nes tai vykdavo, arba už gerokai vyresnių vyrų ištekintų paauglių gyvenimo peripetijos? Tai gali būti traktuojama kaip smurto ar ankstyvųjų lytinių santykių skatinimas.

– Čia kaip mokytojas pateikia, sugeba tai įpinti į pamoką. Vadovėlis nebūtinai turi būti pagrindinė mokymo priemonė, ypač šiandien. Žinoma, už vadovėlių turinį mes prisiimame atsakomybę.

Manyčiau, kad tokių nereikėtų, arba tai turi būti aprašyta, kaip tai panaudoti dirbant. Dar žiūrint, kokio amžiaus vaikai.

– Jūsų manymu, pedagogai geba atskirti? Susidaro įspūdis, kad arba moralizuojama, arba draudžiama. Tai, ką turėtų ruošti Edukologijos universitetas – edukologinė psichologija, į realybę žiūrint, didžiulė problema.

– Nenorėčiau sakyti, kad visi nemoka ar moka. Atsitinka įvairiai. Turime be galo daug gabių mokytojų, kurie geba parinkti turinį, metodus ir efektyviai dirba su vaikais, kurių pasiekimai yra stulbinančiai geri.

Turime ir tokių mokytojų, kurie nuėjo ten, kur pasisekė įstoti, ir mokytojui nesiseka to daryti. Bet tai yra mažuma.

– Viena iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino temų – „Kaip suprantamas vyriškumas?“. Ji jums atrodo seksistinė?

– Tikrai ne.

– O abiturientams atrodo.

– Manau, kad ne visiems. Tai yra vienetai mokinių, kurie šią temą galbūt supranta taip. Negalim galvoti, kad mūsų vaikai išliks tokie, kokie buvo prieš 20 metų. Jie nebėra tokie, ir gerai, jie neturi būti tokie.

– Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduotys galėjo būti nutekintos, taip buvo skelbiama pačių abiturientų, nes dieną prieš egzaminą socialiniame tinkle pasklido įrašai, sutampantys su egzamino užduotimis. Ar ketinate kažką daryti? Ar bus anuliuotas šis egzaminas?

– Šiandien žaisti tokiais dalykais negalima. Pamąstykim paprastai: 32 autoriai privalomi, egzaminuose yra 18, kurių kūryba vaikai turi pasinaudoti. Pataikyti yra labai didelės galimybės.

Egzaminų centras kreipėsi į policiją, nes jie turi išsiaiškinti, kas tai daro. Galime tai pavadinti nevykusiu žaidimu arba nusikaltimu. Egzaminas nebus anuliuotas, nėra dėl ko.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.