Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nariai neseniai minėjo šios organizacijos įkūrimo 90-metį ir atkūrimo 25-metį. Dvigubos sukakties proga jie buvo sukviesti pasodinti vienybės ąžuolo.
Medis gal prigis, bet dėl vienybės – prastai.
„Ten visiška netvarka. Nė vienas teisininkas, nė vienas normalus žemdirbys negali sutikti, kad jiems atstovaujanti organizacija taip tyčiotųsi iš savo narių“, – rėžė Lietuvos grūdų augintojų asociacijai priklausantis ūkininkas Alfredas Bardauskas.
Apsistatė savais žmonėmis
Nuo seno rūmai laikomi žemdirbių savivaldos institucija. Tačiau patys ūkininkai niršta negalėdami turėti jokios įtakos jų veiklai, nes viskam diriguoja patys ŽŪR darbuotojai.
Pasak Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos nario Nikolajaus Dubnikovo, visa bėda, kad rajonuose žemdirbių asociacijų yra pristeigę patys rūmai.
„Ar gali žmogus, kuris gauna atlyginimą iš ŽŪR, priimant vienam ar kitam žemės ūkio sektoriui svarbų sprendimą balsuoti objektyviai? Jis balsuoja kaip ŽŪR darbuotojas.
Pavyzdžiui, Lietuvos ūkininkų sąjunga, vienijanti daugybę visos šalies žemdirbių, rūmų taryboje turi tik vieną balsą.
Tiek pat, kiek kurio nors Aukštaitijos rajono žemdirbių asociacijos vadovas, gyvenantis iš ŽŪR mokamos algos. Tokių išlaikytinių tarp 44 rūmų narių yra net ketvirtadalis.
Taip pažeidžiamas demokratijos principas“, – aiškino N.Dubnikovas.
Tuo metu nei Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų, nei Lietuvos ekologinių ūkių asociacija atstovų ŽŪR taryboje neturi.
„Kokia nors „popierinė“, tarkime, Ignalinos rajono žemdirbių asociacija ten sėdi ir dalyvauja svarstant svarbius klausimus, nors apie juos mažai ką nutuokia.
Todėl tarybos priimami sprendimai būna abejotini ir nieko neįmanoma pakeisti“, – piktinosi N.Dubnikovas.
Siekia sotaus gyvenimo
Visa tai būtų tiesiog kažkokios organizacijos vidaus reikalai, jei ne viena reikšmingai smulkmena – ŽŪR išlaikomi iš biudžeto.
Per pastaruosius trejus metus Žemės ūkio ministerija rūmams skyrė daugiau nei milijoną eurų: 2014-aisiais – 380,5 tūkst., pernai – 370 tūkst., šįmet – 260 tūkst. eurų.
Tačiau šios organizacijos vadovams to per maža: nuolat skamba raginimai sugrąžinti rūmams valstybės biudžeto asignavimų valdytojo statusą, kuris buvo panaikintas 2011 metais. Iki tol lėšos ŽŪR išlaikyti būdavo numatomos atskira eilute valstybės biudžete.
„Deramės su premjeru, kad ta tvarka būtų atkurta, tik niekas greitai nevyksta, nes kai finansavimą perėmė Žemės ūkio ministerija, jis vis mažėja“, – skundėsi ŽŪR tarybos pirmininkas Andriejus Stančikas.
Rūmų darbuotojams iš tiesų šiais metais buvo sumažinti atlyginimai. A.Stančiko teigimu, nemažai jų dirba už minimalią algą, todėl kvalifikuotų specialistų rasti sunku.
Sumenko ir paties pirmininko atlyginimas – nuo daugiau nei 2 tūkst. eurų iki maždaug 1,8 tūkst. eurų atskaičius mokesčius.
„Sutinkame, kad ŽŪR turi būti išlaikomi pačių žemdirbių, tačiau tam reikia numatyti tokią prievolę įstatymuose, nes kitaip vieni mokės, kiti – ne.
Siūlėme tokią idėją, bet Finansų ministerija nesutiko.
Jeigu visi žemdirbiai mokėtų, ta našta tikrai būtų nedidelė“, – aiškino A.Stančikas.
Patys nesukūrė projekto
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pripažino, kad iš tiesų ŽŪR yra tarsi profesinių sąjungų konfederacija, kurią išlaikyti turėtų patys nariai, o ne valstybė.
Anot ministrės, apie tai su ŽŪR vadovais buvo kalbama nuo 2014 metų – rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis ir jai, ir premjerui Algirdui Butkevičiui pažadėjo parengti įstatymo projektą.
„Bet trūkt už vadžių – ir vėl iš pradžių. Kam ką nors keisti, jei ir taip viskas gerai: valstybė išlaiko apie 50 etatų, sumoka už komunalines paslaugas ir net antstolių pretenzijas. Kur geriau rasi!“ – dar šių metų pradžioje piktinosi ministrė.
Kalbėdama su „Lietuvos rytu“ V.Baltraitienė neslėpė, kad šįmet finansavimas ŽŪR buvo sumažintas palyginti su praėjusiais metais.
„Mūsų nuomone, už tuos pinigus, kurie skiriami, jie turi atlikti gerokai daugiau darbų.
Suprantu, kad tos lėšos daugiausia panaudojamos atlyginimams, bet kas už juos padaroma?
Rūmų darbuotojai turi perduoti reikalingą informaciją ūkininkams, ypač smulkiesiems. Bet dabar gauna algą, o per metus surengia vieną seminarą“, – piktinosi ministrė.
Skatina protestuoti?
Vieša paslaptis, kad ŽŪR ir jiems priklausančių organizacijų vadovai garsiausiai rėkia apie skurdinamą žemės ūkį.
Ypač kai kalba pasisuka apie pienininkystę.
V.Baltraitienė dar metų pradžioje užsiminė, kad sumažinus finansavimą ŽŪR buvo įkurtas streikų komitetas ar grupė.
Ministrė tuomet įspėjo, kad prasidės piketai.
Taip ir nutiko: baigiantis balandžiui sostinės Gedimino prospektu pražygiavo daugiau negu tūkstantis šalies ūkininkų, reikalaujančių didesnių pieno supirkimo kainų.
„ŽŪR vicepirmininkas S.Dimaitis visur važinėjo, agitavo ūkininkus. Aš nesu prieš protestus, tai – demokratijos išraiška.
Bet rūmų darbuotojams pirmiausia vertėtų užsiimti tiesioginiu darbu“, – dėstė V.Baltraitienė.
Stoja už smulkiuosius ūkius
Ūkininkų piketai ar akcijos, kurių metu dykai dalijamas pienas, tapo patogiu įrankiu spustelėti valdžią, kad ji skirtų daugiau pinigų.
Tai pavyksta – dėl mažų pieno kainų kenčiantiems ūkiams valstybė skiria paramos.
Tačiau ŽŪR vadovai nuolat aiškina, kad karvių bandos Lietuvoje nyksta, ūkininkai masiškai atsisako šios veiklos, todėl laukia tikra katastrofa.
Tai – ne melas, tačiau tiktai pusė tiesos.
Per dešimtmetį (nuo 2005 iki 2015 metų) karvių Lietuvoje sumažėjo kone 40 procentų, pieno ūkių – beveik 70 procentų, užtat primelžto pieno – vos 4 proc.
Kitaip tariant, ūkininkai ėmė dirbti efektyviau.
Nepaisant to, pernai vidutinis Lietuvos pieno ūkis turėjo šešias karves, nors Europos Sąjungos vidurkis – apie 50. Tačiau ŽŪR vadovai dažnai aiškina, kad būtina remti visus – net ir smulkiausius ūkininkus.
Matuojasi ministro kėdę
Visa paslaptis – jų pačių politinės ambicijos, kurias patenkinti galima tik pataikaujant galimiems rinkėjams.
Mat augant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingams buvusiam šios partijos vicepirmininkui ir ŽŪR vadovui A.Stančikui kai kurie apžvalgininkai jau prognozuoja žemės ūkio ministro kėdę.
Tiesa, pats A.Stančikas tvirtino, kad apie tai kalbėti kol kas ankstoka. „Mano narystė partijoje sustabdyta, nes to negali būti pagal Žemės ūkio rūmų statutą. Tačiau aišku, kad į sąrašus būsiu įtrauktas, tik nežinau, kokioje pozicijoje.
Rinkimuose dalyvausiu ir vienmandatėje apygardoje Plungėje. Manęs vietos ūkininkai netgi neklausė – privalai kandidatuoti, ir viskas“, – pasakojo A.Stančikas, kuris yra vienas kooperatyvo „Pieno gėlė“ įkūrėjų.
Propagandos – per akis
Žemės ūkio rūmams dažnai klijuojama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) būstinės etiketė.
Juk ir pats pirmininkas tik sustabdė joje narystę, ir per ūkininkų protestus bei piketus bene aršiausiai pasisakantis Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis su šia partija kandidatavo Europos Parlamento rinkimuose.
Vis dėlto visus pranoko ŽŪR vicepirmininkas Bronius Markauskas, kuris yra ir LVŽS tarybos narys.
„Artėjantys Seimo rinkimai neša viltį, kad LVŽS žemės ūkio politikos programa taps pagrindu būsimai Vyriausybės programai.
Tai reiškia, kad žemės ūkio politikoje atsiras nuoseklumas, ryžtingas noras kontroliuoti maisto kainos grandinę, didinti gamintojų derybinę galią, realiomis priemonėmis skatinti kooperaciją, riboti prekybininkų oligopolijas. (...)
Visa eilė partijos kolegų vadovauja žemdirbiškoms organizacijoms, dirba savivaldybių tarybose, taigi LVŽS turi tiesioginį ryšį su kaimu ir žemės ūkiu“, – tokių agitacinių šūkių kupiną B.Markausko pareiškimą (kalba netaisyta), kurį jis pasirašė ir kaip ŽŪR vicepirmininkas, neseniai paskelbė portalas delfi.lt.
Nepaisant to, ŽŪR vadovas A.Stančikas tvirtino, kad rūmai tikrai nėra „valstiečių“ bastionas, nes šios partijos narių čia – tik keletas.
„Turime ir kitų partijų atstovų. Antai Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas – socialdemokratas, Grūdų augintojų asociacijai atstovauja konservatorius Aušrys Macijauskas (buvęs žemės ūkio viceministras. – Red.)“, – pasakojo A.Stančikas.
Vis dėlto ar normalu, kad žemdirbių savivaldos organizaciją iš esmės yra perėmę politikai?
Žemės ūkio ministrės V.Baltraitienės teigimu, vargu: „Mano nuomone, ŽŪR negali būti jokių partijų atstovų, nes tuomet tai – jau nebe žemdirbius vienijanti, o kažkokia politinė organizacija.“
1 010 000
Tiek eurų per trejus metus valstybė skyrė Žemės ūkio rūmams.
Pakeisti valdymo struktūrą – būtina
Jonas Sviderskis
Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius
„Žemės ūkio rūmai reikalingi, tačiau jų valdymą būtina keisti. Nenormalu, kad rajonų asociacijos balsuoja priimant visos Lietuvos žemdirbiams svarbius sprendimus.
Juk sprendžiant, tarkime, pieno ūkių klausimus, negali balsuoti žemdirbių organizacija, kuri neturi jokių sąsajų su pieno gamyba.
Tas pat ir dėl uogų augintojų, sodininkų ar žirgininkų vargų – ar apie visa tai gali nusimanyti ŽŪR atstovai rajonuose?
ŽŪR darbuotojai turėtų sekti teisės aktų projektus, parengti pastabas ar pasiūlymus. Dabar tik persiunčia viską mums, kad patys atliktume šį darbą.“
