Vienas jų – Prezidentūros interneto svetainėje paskelbta darbų ataskaita. Šįkart prezidentės per metus nuveikti darbai, pasakytos kalbos ir kitokia veikla pateikta spalvingiau nei anksčiau.
Nieko nauja, kad politikai negaili sau pudros, bet jų rūmų fasadai dažnai atrodo visiškai kitaip nei vidus. Tačiau reto politiko būsto išorė tokia apgaulinga kaip D.Grybauskaitės.
Tai liudija ir darbų ataskaita, o ypač ta jos dalis, kur D.Grybauskaitė žarstyte žarstosi gražiais žodžiais apie skaidrumą, atvirumą visuomenei, pastarosios teisę į viešumą ir tuo pagrįstą demokratiją.
Spalvingų skaidrių ir įstabių nuotraukų porcija, kur pavaizduoti D.Grybauskaitės nuopelnai kovojant už teismų ir visų valstybės institucijų atvirumą, skaidrumą, taip ir pavadinta – „Skaidrumas, atvirumas ir teisingumas – teisinės valstybės pamatai“.
Bet kiek tokie gražūs žodžiai atitinka pačios šalies vadovės veiklą?
Štai visai neseniai Seime patyliukais, tačiau įtikinamai buvo užgniaužti bandymai sudaryti specialią komisiją, kuri būtų pamėginusi pagaliau iki galo išnarplioti visas rezonansines istorijas, kai D.Grybauskaitė manipuliavo teisėsauga, savo galiomis ir įtaka jai.
Tokių atvejų buvo toli gražu ne vienas. Kad ir vadinamasis juodasis mistinis viceministrų sąrašas, kuriuo po prezidento rinkimų buvo šantažuojama ir pagaliau iššienauta Vyriausybė, o iš ministerijų viršūnių išmėtyti žmonės liko su vilko bilietu nežinia už ką.
Panaši mistinė neaiškaus turinio ir nežinomų autorių surašyta „pažyma“ užkirto kelią į ministrus Seimo pirmajam vicepirmininkui V.Gedvilui, kuriam vėliau visos oficialios institucijos neturėjo jokių pretenzijų.
Dar viena istorija – Seimo narių, besipriešinusių D.Grybauskaitės brukamoms kandidatūroms į generalinio prokuroro postą, šantažavimas nebūtais susitikimais su nebūtais šešėliniais veikėjais. Seimo valdyba buvo pagąsdinta ir tuo, kad vienai kandidačių E.Dambrauskienei siūlyta „išsipirkti“ postą.
Pagaliau nuodugnaus parlamentinio tyrimo reikėjo ir dėl senesnės istorijos, kai teismuose buvo išsukta šalies vadovės patarėja D.Ulbinaitė, nutekinusi slaptą saugumo informaciją apie neva Rusijos rezgamus kėslus prieš prezidentę.
Tačiau valdantiesiems užsimojus visa tai ištirti, ir opozicija, ir pati prezidentė sukėlė didžiulį triukšmą, kaltindami parlamentą vos ne sąmokslu prieš pačią valstybę.
Negana to, buvo pasistengta, kad komisiją kūrusios valdančiosios daugumos lyderiai atsitrauktų, o pats parlamentinis tyrimas numarintas.
Praėjusią savaitę dar vieną tašką šioje istorijoje trinktelėjo Vilniaus apygardos teismas – galutiniu ir neskundžiamu sprendimu jis panaikino apylinkės teismo nutartį atnaujinti tyrimą dėl D.Grybauskaitės pareiškimų Seimo valdybai, esą E.Dambrauskienei siūlyta „išsipirkti“ postą.
Šis tyrimas, kurį teismai, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokurorai mėtė lyg karštą bulvę, būtų išvis neprasidėjęs, jei ne Seimo narys P.Urbšys. Jis atkakliai reikalavo, kad institucijos, kurioms privalu ginti viešąjį interesą, reaguoti į informaciją apie galimus nusikaltimus, išsiaiškintų, kiek tos žinios apie „išpirką“ teisingos. O jei neteisingos – kas kaltas dėl melagingos informacijos ir ar ja iš tiesų manipuliavo pati prezidentė.
Pati E.Dambrauskienė iš pradžių apskritai atsisakė kalbėtis su teisėsauga, o vėliau pareiškė nieko apie nieką nežinanti.
Apklausta prezidentės patarėja R.Svetikaitė sukosi dar įdomiau. Prezidentūros darbuotoja staiga prisiminė, jog po to, kai E.Dambrauskienė nebuvo patvirtinta Seime, ji parašė trumpąją telefono žinutę, kurioje buvo parašyta, kad jai parlamente siūlyta „parama“.
Tad, anot R.Svetikaitės, nežinia, iš kokio sugedusio telefono atsirado žodis „išsipirkti“. Be to, ore pakibo kitas klausimas: ar visa tai reiškia, jog patys Seimo nariai siūlėsi padėti vėliau jų nepatvirtintai E.Dambrauskienei už tai, kad ji taptų generaline prokurore?
Bet kokiu atveju tapo dar aiškiau, kad Prezidentūra pati painiojosi savo versijų, kurios buvo skirtos išsukti D.Grybauskaitę, kamuolyje.
Vis dėlto tyrėjai nepadarė svarbiausių darbų, kuriuos jiems padaryti nurodė Vilniaus apylinkės teismas, – neapklausė visų susitikime su prezidente dalyvavusių Seimo valdybos narių, Prezidentūros atstovų, pagaliau pačios šalies vadovės.
Kita vertus, to net nebuvo mėginama daryti. Kaip ir nebuvo aiškinamasi, ar tas D.Grybauskaitės susitikimas su Seimo valdyba buvo kaip nors užfiksuotas.
Užuot visa tai aiškinęsi, prokurorai tiesiog apskundė apylinkės teismo nutartį aukštesniam teismui, kuris ją ir panaikino. Kas gali paneigti, kad visa tai įvyko be aukštesnių jėgų įsikišimo, o ne vien dėl teisėsaugos tinginystės arba trumparegiškumo?
Tačiau nėra to, kas kokiu nors būdu neišeitų į naudą.
Šis, kaip ir daugelis kitų Prezidentūros ir teisėsaugos viražų, rodo, kiek vertos reklaminės kalbos apie atvirumą, skaidrumą ir įstatymo viršenybę.
