Po prezidentės kalbos – skirtingos politikų reakcijos

Parlamento vadovė taip pat sako sutinkanti su šalies vadovės išsakyta kritika: „Visada reikia apsakyti, kas turi būti pasakyta teisingai, kartais tiesa yra skausminga, bet ją reikia išgirsti, ir tikiuosi, kad partijos išgirdo ir ruošdamos savo programas ateinantiems ketveriems metams, atkreips į tai dėmesį“.

„Prezidentė daugiau dėmesio skyrė problemoms, kurios yra mūsų kasdieniniame gyvenime, daug dėmesio skyrė socialinei atskirčiai, ir ateinančios Vyriausybės ir partijos ruošdamos savo programas turėtų į tai atkreipti dėmesį. Taip pat norėčiau pažymėti, kad prezidentė kreipdamasi į Lietuvos žmones akcentavo, kad jie turi ateiti balsuoti, pareikšti savo nuomonę, kad nebūtų sudarytos kitos galimybės kitaip, neteisėtais būdais politikams gauti balsų. Tai buvo žinia žmonėms, kurie, manau, tikrai išgirdo prezidentę, ir Seimo rinkimuose buvo aktyvūs“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime šalies vadovės pranešimą komentavo L.Graužinienė.

Ji taip pat sakė neįžvelgusi, kad kritika būtų skirta sumenkinti dabartiniams valdantiesiems, kaip prezidentės metinį pranešimą įvertino premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. „Gal prezidentė mažiau laiko skyrė įvertinti atliktus darbus, ji šiame pranešime norėjo akcentuoti tuos skaudulius mūsų visuomenėje, kuriuos turbūt kiekvienas žmogus kasdieniniame gyvenime mato, ir reikia priimti, nes iš tiesų tie skauduliai yra, ji nepasakė nieko netiesos“, – pabrėžė L.Graužinienė.

„Jei laiko pranešimui būtų skirta perpus daugiau, aš manau, kad (prezidentė) kalbėtų ir apie teigiamus daugiau aspektus, bet tiek laiko, kiek skirta prezidentės pranešimui, ji daugiau laiko skyrė ir akcentavo problemas“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Perskaičiusi metinį pranešimą Seime šalies vadovė susitiko su parlamento pirmininke. Jų pokalbis užtruko apie valandą, tačiau jo L.Graužinienė žiniasklaidai sakė nekomentuosianti.

Sutinka su kritika

Švietimo ir mokslo ministrė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė tvirtino visiškai sutinkanti su prezidentės Dalios Grybauskaitės kritika švietimo sistemai. Ji teigė daranti viską, ką gali, kad padėtis keistųsi.

„Šventai priimu ir tikrai pasirašau po kiekvienu kritikos žodžiu. Dirbame šitose srityse. Visose. Jeigu Seimas priims Mokslų ir studijų įstatymą, ten bus ne viena pataisa, orientuota būtent į (mokymo – BNS) kokybę ir į (aukštųjų mokyklų – BNS) konsolidavimą taip pat. Kiek man dar skirta bus, atiduosiu visas savo jėgas, kad įgyvendinčiau pasakytas prezidentės kritikas, kad padėtis būtų ištaisyta“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministrė.

Skaitydama metinį pranešimą parlamente valstybės vadovė pareiškė, kad Lietuva rizikuoja tapti neraštinga valstybe su aukštuoju išsilavinimu. Anot jos, nors abiturientų sumažėjo trečdaliu, Lietuva tebeleidžia sau prabangą turėti 45 aukštąsias mokyklas ir 1800 studijų programų, kai Europos Sąjungos vidurkis – penki universitetai milijonui gyventojų.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad į mokslinius tyrimus šalis investuoja tik 1 proc. bendrojo vidaus produkto, nors specialistų pasiekimai leistų Lietuvą matyti kaip inovacijų šalį.

„Visos pastabos buvo teisingos. Aš lygiai taip pat galvoju, kad mes turime problemų, turime per daug aukštojo mokslo institucijų, mes per daug mokyklų turime“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė.

Jos teigimu, uždaryti dalį aukštųjų mokyklų galėtų tik jų steigėjas – Seimas, bet jis tokios iniciatyvos nesiima. Pasak A.Pitrėnienės, Švietimo ir mokslo ministerija renkasi kitą kelią – skatina universitetus jungtis.

„Mes sodiname prie stalo, parengėme konsolidavo projektą, kurį pateikėme Vyriausybei, sodiname visas aukštojo mokslo institucijas kaip autonomiškas institucijas, organizacijas ir sakome: matome problemas ir jie mato tas pačias, kalbamės, deramės“, – aiškino ministrė.

Ji priminė, kad šiuo metu dėl jungimosi kalbasi keturi universitetai: Kauno technologijos universitetas planuoja jungtis su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Lietuvos edukologijos universitetas – su Vytauto Didžiojo universitetu.

Atsakydama į kritiką dėl prastos kovos su patyčiomis mokyklose A.Pitrėnienė teigė, kad dėl to atsakomybę turi prisiimti kiekvienas suaugusysis, ne tik mokytojai ir mokyklų vadovai.

„O ką vaikas parėjęs iš mokyklos mato? Įsijungia jis internetą ir ką jis ten mato? Ką mato per televiziją, kai vyksta debatai, ar ne patyčias? „ – klausė ministrė.

Kodėl nepalietė opozicijos?

Metiniame pranešime prezidentė Dalia Grybauskaitė gerai iškėlė kai kurias problemas, tačiau nekalbėjo apie opozicijos nuodėmes, sako valdančiosios Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.

„Iš vienos pusės, vertinu teigiamai ir manau, kad gerai, jog buvo sudėliotos tam tikros problemos, bet gaila, kad jos buvo sudėliotos šiek tiek vienpusiškai ir akivaizdžiai demonstruojant politines simpatijas ir antipatijas artėjančių Seimo rinkimų fone“, – BNS ketvirtadienį sakė V.Mazuronis.

Jis teigė, kad prezidentės pranešimas buvo naudingas opoziciniams konservatoriams ir liberalams, kuriems prezidentė simpatizuoja.

„Darbietis“ atkreipė dėmesį, kad pranešime buvo paminėti vadinamojo Vijūnėlės dvaro, „dramblio pirkimo“, skandalai, į kuriuos įpainioti valdantieji, tačiau šalies vadovė net neužsiminė apie įtarimus kyšio ėmimu buvusiam opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui.

V.Mazuronis sakė, kad prezidentė neišskyrė gerų valdančiųjų darbų, ypač siekiant energetinės nepriklausomybės.

„Pranešime nuskambėjo tarsi čia valdančioji koalicija ne prie ko“, – teigė Darbo partijos pirmininkas.

Jo teigimu, šalies vadovė, tiksliai ir pagrįstai iškėlė problemas dėl ekonominio vystymosi, investicijų skatinimo.