„Tačiau D.Grybauskaitė nieko nepasakė apie savo, kaip valstybės vadovo, asmeninę atsakomybę. Kaip ir kiti prezidentai ji kalbėjo apie Lietuvą tarsi iš šalies, kaip apžvalgininkė“, – pastebėjo Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius.
Jo manymu, D.Grybaiskaitė per mažai palietė aktualius nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimus, nors pagal Konstituciją prezidento pirmaeilis uždavinys – rūpintis užsienio politika.
„D.Grybauskaitė tradiciškai daugiau dėmesio skiria vidaus politikai, ekonomikai. Pirmąkart metiniame pranešime aštrios kritikos strėlės paleistos Vyriausybės adresu. Taip, prezidentė ir anksčiau beveik neslėpė savo politinių simpatijų ir antipatijų atskiroms politinėms jėgoms. Bet – kalbėdama kitomis progomis. Metiniuose pranešimuose iki šiol vengė katagoriškai vertinti vyriausybes, atskirus ministrus“, – teigė politologas.
A.Krupavičius atkreipė dėmesį, jog galutinia susiformavo D.Grybauskaitės metinių pranešimų stilius: telegrafinis ir enciklopedinis. Tai yra fragmentiškai, trumpai apibūdinti labai daug valstybės gyvenimo sričių ir pateikti vertinimus.
„D.Grybauskaitė visu veidu atsigręžė į socialines problemas, visuomenės ydas. Ji labai teisingai kalbėjo apie strateginį neįgalumą, valdžios ir visuomenės institucijų nesugebėjimą rasti problemų sprendimo būdų. Tačiau pasigedau prezidentės požiūrio į asmeninę atsakomybę. Ką ji daro, kad būtų rasti strateginiai socialinių ir kitų vidaus problemų sprendimai? Daugiausia, ką ji daro, susiję su saugios Lietuvos projektu. Tačiau D.Grybauskaitė apie Lietuvą kalba tarsi pašalietė, jos metinis pranešimas, kaip ir ankstesni, labai primena apžvalgą iš šalies“, – sakė A.Krupavičius.
Politologas Raimundas Lopata taip pat teigė pasigedęs gilesnės tarptautinių santykių analizės. „Prezidentė daug kalbėjo apie padėtį Lietuvos viduje, tačiau mažai pasakė apie tarptautinę aplinką, kurioje Lietuva yra. Juk viskas susiję“, – tvirtino R.Lopata. Mokslininkas mano, jog pagrindinius D.Grybauskaitės metinio pranešimo motyvus lėmė artėjantys Seimo rinkimai. Čia prezidentė, anot politologo, neišvengė politinio šališkumo, ypač kritikuodama Vyriausybę. „Tai buvo galima jausti, kai D.Grybauskaitė pabrėžė, kad dar gajūs nomenklatūriniai papročiai. Tačiau atrodė, kad ji vengė griežtai įvertinti su Liberalų Sąjūdžiu susijusį skandalą. Tiesa, ji kalbėjo apie pavojingą oligarchų įtaką, tačiau taip sudėliojo retorinius akcentus, kad atrodė, jog atsakomybė už korupcijos skandalą tenka tik „MG Baltic““, – pastebėjo R.Lopata.
Tačiau kitas politologas, Kęstutis Girnius agentūrai BNS teigė, jog skaitydama metinį pranešimą D.Grybauskaitė dėl šalies problemų nekaltino vien Vyriausybės, artėjant Seimo rinkimams išlaikė pusiausvyrą ir išvengė paramos demonstravimo kuriai nors politnei grupei.
„Kai kalbėjo apie valstybės problemas, (prezidentė) nesuvertė visos atsakomybės dabartinei Vyriausybei, tik buvo kalbama, ką reikia daryti ir kodėl“, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas.
„Aš manau, kad čia yra rinkimų metai, būtų didelė pagunda paremti vienus, kritikuoti kitus, aš manau, kad gerai, jog ji to nedarė“, – kalbėjo jis.
K.Girnius sakė, kad septintasis D.Grybauskaitės metinis pranešimas buvo „vienas iš geresnių“, nuosaikus ir su gerai sudėliotais akcentais. Pasak jo, prezidentė atkreipė dėmesį į daug svarbių problemų, kurios Lietuvoje nėra dažnai svarstomos.
Kaip teigiamą aspektą pranešime politologas įvertino tai, kad šalies vadovė vienodą dėmesį skyrė tiek socialiniam, tiek kariniam saugumui.
„Antras dalykas, atsisakė tokio gundymo iš pradžių kalbėti apie korupciją, apie suimtus politikus, o viską tą įdėjo į tokį bendrą foną“, – kalbėjo K.Girnius.
Įvardydamas pranešimo trūkumus, jis sakė, kad prezidentė nenurodė finansinio pagrindimo siūlomiems pakeitimams socialinėje srityje: „Tai čia, sakyčiau, buvo toks vengimas“, – sakė apžvalgininkas.
