Natūralu, kad be kritikos, netgi griežtos, prezidentas irgi negali apsieiti. Juolab kai valdantieji puikiai žino, kad pagyrimų iš šalies vadovės lūpų neišgirs.
Kita vertus, taip pat natūralu tikėtis, kad prezidentė pranešime atskleistų ir savo indėlį, atsakomybę, programą ir planus.
Ypač svarbu, kokį kalbėjimo stilių pasirenka šalies vadovas, ar išlaiko pusiausvyrą tame partinių rietenų ringe, kuriuo rinkimų išvakarėse yra virtęs šalies politinis gyvenimas.
Tačiau tai, kaip D.Grybauskaitė kalbėjo apie Vyriausybę, net sunkoka pavadinti kritika – niekuomet nemėgusi dabartinių valdančiųjų juos sumaišė su žemėmis.
Vyriausybė įvaldė tik darbo grupių kūrimo meną, kuriam esą iššvaisto milijonus eurų, yra strategiškai neįgali. Taip iš karto buvo įvertinta A.Butkevičiaus vadovaujamo ministrų kabineto veikla.
Socialinė, ekonominė politika, sveikatos apsauga, švietimas. Daugiausia kalbėjusi apie šiai valdžiai ideologiškai ir politiškai svarbiausias sritis D.Grybauskaitė gerą žodį surado tik sau pačiai – pagyrė savo pačios reklamines-socialines akcijas „Už saugią Lietuvą“ ir „Lietuva be globos namų“.
Tuo metu viskas, ką galima pasakyti apie Vyriausybę ar valdančiąją daugumą, – jie bijo būti socialiai jautrūs, atidėlioja jau anksčiau priimtus sprendimus, vietoj „grandiozinių planų“ tikrovėje regime „visišką fiasko“, bijo permainų, paralyžiuoja sistemą.
Kitaip sakant, nepaisant didvyriškų pačios D.Grybauskaitės pastangų, Lietuva atrodo lyg prieš pasaulio pabaigą ar ką tik po jos.
„Tarsi gyventume karo zonoje“, – būtent tokia buvo prezidentės išvada po jos rypavimų apie siaubingą prasigėrusios, besižudančios ir tiesiog skurstančios valstybės vaizdą, gąsdinantį visą pasaulį.
Bet šalies vadovė, kaip ir kasmet, nepasakė nė žodžio apie tai, kaip pati įsivaizduotų jos pačios įvardytų svarbių problemų sprendimus.
Jei valdantieji tikėjosi, kad šalies vadovei ėmus kalbėti viena savo mėgstamiausių – korupcijos tema, galės kiek lengviau atsikvėpti, jie labai klydo.
Taip, D.Grybauskaitė tarytum ir paminėjo didžiausią pastarojo meto galimos politinės korupcijos skandalą, sukrėtusį opozicinį Liberalų sąjūdį. Tačiau ši istorija paminėta taip, kad netgi nebuvo aišku, ar prezidentė tikrai ją turi galvoje užsiminusi apie „nešvarius pinigus ir sandėrius.“
Užtat daug aiškiau šalies vadovė įvardijo skandalus, kurie krėtė valdančiuosius, nors tos bylos pagal mastą nė iš tolo neprilygsta Liberalų sąjūdžio ir „MG Baltic“ istorijai, o kai kurios apskritai subliūško.
Būtent taip pasibaigė vadinamasis Vijūnėlės dvaro skandalas – jį D.Grybauskaitė ypač pabrėžė iliustruodama, kokia supuvusi ir korumpuota ši valdžia.
Valdžios korumpuotumo įrodymu prezidentė paskelbė ir Seimo „pseudokomisijas“ – pačių valdančiųjų iš bailumo ir dėl šventos ramybės palaidotus teisėtus užmojus ištirti D.Grybauskaitės manipuliacijas teisėsauga, įvairiomis mistinėmis ar net neegzistuojančiomis pažymomis.
Kur kas mažiau emocingai prezidentė kalbėjo apie valstybės išorinį saugumą ir užsienio politiką – apie sritis, už kurias ji tiesiogiai atsakinga.
Buvo pasitenkinta bendrojo pobūdžio frazėmis, kad sąjungininkai mums ištikimi, o teisingą kryptį svarbu po Seimo rinkimų išlaikyti ir naujai valdžiai.
Beje, apie tą būsimąją valdžią D.Grybauskaitė, turėdama omenyje „žaliuosius valstiečius“, kalbėjo gana atsargiai – esą ne kiekvienas, ten besiveržiantis, tinka, be to, toji valdžia turi likti ištikima ES ir NATO.
Todėl rinkėjus prezidentė ragino būti protingus, o kartu pagyrė vadinamąją „Facebook“ kartą, jaunesnio amžiaus piliečius, kurie simpatizuoja dešiniesiems.
Žinoma, D.Grybauskaitė galėjo ir atvirai paraginti balsuoti už savo sąjungininkus konservatorius ir liberalus, pavyzdžiui, kaip pasielgė 2012 metais skaitydama savo metinį pranešimą.
Tuometė dešiniųjų Vyriausybė buvo santūriai išliaupsinta.
Galbūt šiuo kartu prezidentė ar jos kalbos rašytojai nutarė, kad pakaks sutriuškinti valdančiuosius, o tai per rinkimus automatiškai pagelbės opozicijai?
Vakar konservatoriai, po liberalų nuopuolio vėl susigrąžinę opozicijos vedlių karūną, džiaugsmingai trimitavo, kad D.Grybauskaitė savo pranešimu pastatė antkapį šiai Vyriausybei ir jai belieka atsistatydinti.
Tačiau pasirodė, kad Vyriausybės vadovas A.Butkevičius mano visiškai kitaip. Tradiciškai santūrus premjeras pakėlė prezidentės mestą pirštinę ir jos pranešimą tiesiai pavadino agitacine rinkimų kalba dabartinės opozicijos naudai. Be to, socialdemokratų lyderis išrėžė, kad dėl kai kurių socialinių bėdų atsakomybę turi prisiimti ir pati šalies vadovė.
Gal šitokia premjero reakcija rodo, kad politikai jau ima atsikratyti baimės, kuri apninka daugelį vien išgirdus valdingosios prezidentės žodį?
Jeigu taip, šis D.Grybauskaitės pranešimas taip pat pasitarnaus demokratijos sveikatai.
