„Gelbėtojas privalo viena akimi stebėti ežerą ar upę, o kita – paplūdimį“, – dėstė Albertas Baranauskas.
Jo vadovaujami gelbėtojai ne tik traukia iš vandens skęstančiuosius, bet ir prižiūri tvarką ant kranto, sukala šiukšliadėžes, geni medžius ar įrengia dušą.
Anot 65 metų bendrovės „Grinda“ gelbėjimo ir paplūdimių priežiūros tarnybos vadovo, jau retai pasitaiko, kai jaunimas į paplūdimį velkasi tris dėžes alaus ar pilną krepšį kitokio alkoholio.
Anksčiau neramiais poilsiautojais garsėjusiame Žaliųjų ežerų paplūdimyje vaizdas jau kitoks.
Tačiau plinta kita mada – kepsninės.
– Kokių pokyčių pastebės paplūdimiuose apsilankę vilniečiai? – paklausė A.Baranausko „Sostinė“.
– Žirmūnų paplūdimyje poilsiautojai gali išbandyti ne tik maudynes – čia įrengta tinklinio aikštelė. Ją Vilniui padovanojo bendrovė „Pernod Ricard Lietuva“.
Per porą mėnesių įrengta 8 metrų pločio ir 16 metrų ilgio tinklinio aikštelė, į ją atvežta ir supilta net 13 sunkvežimių smėlio. Šios sporto šakos mėgėjai žaidimą galės stebėti patogiai – įrengta 30 sėdimų vietų, vieta teisėjui.
Mieste kitose paplūdimio tinklinio aikštelėse už žaidimą reikia mokėti pinigus, o pas mus galima pasismaginti nemokamai.
Be to, Žaliųjų ežerų paplūdimyje rekonstruotas 66 metrų ilgio tiltas. Jis buvo avarinės būklės.
Ant tilto įrengti penki suolai, aplink pristatyta šimtas šiukšliadėžių, kurias per du mėnesius sukalė trys mūsų gelbėtojai.
Tokie didesni darbai, o prieš sezoną dirbome ir mažesnius.
Štai Žirmūnų paplūdimyje išrovėme krūmokšnius, apgenėjome medžius, kad pievutėje pavėsyje būtų galima ilsėtis.
Kadaise prie Žirmūnų paplūdimio buvo šabakštynai, o dabar – puikiausia poilsio vieta.
Valakampių pirmajame paplūdimyje pušų šakos siekė žemę, tai sugalvojome savo jėgomis apatines nukirsti. Dabar poilsiautojai po tomis pušimis galės prigulti.
Bet vien gelbėtojų rankų paplūdimiams prižiūrėti neužtenka. Tad tenka prašyti viešuosius darbus dirbančių vilniečių pagalbos. Ne vienas jų būna anksčiau susidaręs nuomonę, kad paplūdimiuose nėra ką veikti.
Tik padirbėję jie supranta, kiek to triūso. Juk penkių paplūdimių teritorija – net 42 hektarai.
– Maudynių mėgėjai turbūt jau pažįsta gelbėtojus?
– Taip, ne vienas sveikinasi – daug yra nuolatinių paplūdimių lankytojų. Ypač patogu Žirmūnų gyventojams – nusileidai nuo kalnelio, ir jau prie upės.
Todėl šiame paplūdimyje įrengėme dušą. Poilsiautojai kalbėjo, kad tam, kuris tai sugalvojo, reikėtų paminklą pastatyti. O juk reikėjo visai nedaug – vamzdžio ir kelių santechnikos detalių.
Per karščius prie dušo išsirikiuoja eilė. Kai kurie žmonės nelenda į upę, o šaltu vandeniu apsišlaksto ir atsigaivina po dušu.
– Ramaus poilsio ištroškę vilniečiai anksčiau lenkdavo Žaliųjų ežerų paplūdimį. Ar ir dabar jis likęs jaunimo trankių pasilinksminimų vieta?
– Kai karšti orai, prie vandens daug žmonių, neramiausias – Žaliųjų ežerų paplūdimys. Tik alkoholio čia nebevartojama tiek, kiek anksčiau, nors visiškai jo išguiti iš paplūdimio dar nepavyko.
Prisimenu, buvo tokie laikai, kai trys jaunuoliai prie Žaliųjų ežerų nešdavosi tris dėžes alaus. Gerdavo ir rėkdavo kaip skerdžiami. Kažkoks bjaurus įprotis būdavo – prie Žaliųjų ežerų girtam pabliauti.
Dabar šiame paplūdimyje jeigu ir geria, tai alaus skardinę ar butelį į laikraštį įsuka. Ir niekas kaip laukinis neberėkauja.
Per susitikimą su policijos pareigūnais ne kartą minėjau, kad policininkų rytais paplūdimiuose nereikia.
Geriau tegu vakarais dažniau užsuka. O jie buvo įpratę rytais prie vandens atvažiuoti.
Aš patariau ir vakarais ne taip dažnai į paplūdimius važiuoti, kai oro temperatūra 18–20 laipsnių šilumos. Bet per karščius policininkai privalo nenuleisti akių nuo šių poilsio vietų.
Paplūdimiuose įrengti stalai – prie jų susėda šeimos, užkandžiauja. Šeimos galva išsitraukia alaus skardinę ir ją kelias valandas gurkšnoja. Niekas netriukšmauja, nepasigeria. Bet pastebėję tokį pareigūnai iš tolo nufilmuoja, o paskui priėję baudžia.
Aš dėl to savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams net priekaištauju.
– Kuo stebina prie vandens besiilsintys vilniečiai?
– Valakampių antrajame paplūdimyje atsiranda nauja mada – kepsninės. Šiame paplūdimyje yra atskira zona šašlykams, kepsniams kepti.
Bet vilniečiai tuo nesitenkina. Jie atsiveža daugybę nedidelių kepsninių ir puola čirškinti mėsos. Į Valakampius atvažiuoja pailsėti ir vyresnio amžiaus žmonių, jiems nepatinka dūmų ir kepamos mėsos kvapai, tai neišvengiama konfliktų, barnių.
Kita Valakampių antrojo paplūdimio bėda – šiukšlės. Čia vakarop su automobiliais suvažiuoja jaunimas. Penktadieniais paplūdimyje surenkame šiukšles, bet pirmadieniais vėl važiuojame, nes jaunimo paliekamos atliekos netelpa į vieną sunkvežimį.
Valakampių paplūdimyje jaunuoliai palieka viską, ką atsiveža: picų dėžes, užkandžių pakuotes, gėrimų butelius.
– Gelbėtojai dirba tik iki vakaro, bet traukti iš vandens skęstančiuosius išmokyti ir naktimis budintys sargai?
– Taip, jie kartu su gelbėtojais išklauso kursus. Kodėl tai darome? Per metus gelbėjame iki 40 skęstančiųjų.
Pastebėjau, kad daugiausia jų skendo tarp 20 ir 22 valandos.
Juk pasimaudyti ateina po darbų, vakare.
O gelbėtojai dirba nuo 8 valandų ryto iki 20 valandos vakaro. Manau, kad jie turėtų budėti bent porą valandų ilgiau, o darbo diena galėtų prasidėti ir vėliau.
133
Tiek sunkvežimių smėlio šiemet atvežta į penkis sostinės paplūdimius.
