– Apklausų dalyviams pateikiami klausimai nesikeičia daugelį metų, bet to negalima pasakyti apie atsakymus. Ar naujausia apklausa irgi gali pažerti staigmenų? – „Lietuvos rytas“ paklausė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovo Vlado Gaidžio.
– Pastaruoju metu galimas staigmenas nesunku numatyti iš anksto – kiekvienas galime užčiuopti žmonių nuotaikas.
Ko gero, labai nustebtume, jeigu naujausioje apklausoje neatsispindėtų Liberalų sąjūdį ištikusi katastrofa.
Per aštuoniolika metų reitingų lentelėse keitėsi daug pavardžių, vieni politikai iškildavo, kiti smukdavo žemyn arba iš viso pradingdavo. O žmonėms buvo pateikiami tie patys klausimai, nesikeitė nei formuluotės, nei apklausų metodika ar principai.
Tad šiandien, paėmę šūsnį apklausų, visuomenės nuomonę galime analizuoti įvairiais aspektais.
– Apklausų rezultatai, ypač pastaruoju metu, tokiu stabilumu nepasižymėjo. Balandžio pabaigoje, kai smuko socialdemokratų reitingai, pripažinote, kad nieko panašaus dar nėra buvę. Turbūt vėliau kilęs su liberalais susijęs korupcijos skandalas turėtų dar labiau juos papurtyti?
– Neatsimenu, kad politinėje scenoje būtų tokia neregėtai ryški dinamika kaip dabar. Nors būta visko – ir nepasitikėjimas kai kuriais politikais, ir apkalta prezidentui.
Tiesa, dabartinis ryškus Valstiečių ir žaliųjų partijos šuolis – ne naujiena politinėje padangėje, ypač prieš rinkimus.
Kažkada labai staiga iškilo Artūro Paulausko vadovaujami socialliberalai, vienu metu aukštyn buvo šovę Rolando Pakso vadovautų liberalų reitingai. Neretai kilimas, regis, vykdavo be aiškių priežasčių – žmones užkabindavo koks nors politikų šūkis ar plakatas.
– Ar įmanoma numatyti, kaip iki rinkimų dar gali keistis partijų ir politikų rikiuotė?
– Sunku pasakyti, kokių dar sukrėtimų galime tikėtis ir koks gali būti galutinis peizažas. Tik Specialiųjų tyrimų tarnyba žino, ką yra suplanavusi, koks ten jos darbo tvarkaraštis.
– Jeigu nevyksta teisėsaugos tyrimai, į ką apklausiami žmonės kreipia dėmesį, kas daro įtaką jų sprendimui?
– Pastebėtina, kad pučiami įvairūs skandalai turi ne tokią svarią įtaką rinkėjams, kaip įsivaizduojama. Pavyzdžiui, socialdemokratai pastaruoju metu buvo talžomi iš įvairių pusių, tačiau šios partijos reputacijai tai nepadarė nepataisomos žalos, nes pakeisti žmonių simpatijas, prieraišumą vienu mostu nėra taip lengva.
Kažką panašaus galima pasakyti ir apie liberalus. Kad ir ką žmonės mano apie Eligijų Masiulį, kuris dabar daugeliui asocijuojasi su pinigų nešuliais, jis nėra partijos savininkas.
Tad kitų liberalų, kurie su kyšio istorija nėra susiję, įdirbis neturėtų staiga prapulti.
Vis dėlto daugiausia įtakos reitingams turi matomumas. Tai būtina sąlyga norint iškilti, bet vien to irgi nepakanka. Jeigu apie politiką nekalbama ir nerašoma, vargu ar kas nors jį pastebės.
Labai jautriai žmonės reaguoja ir į finansinius dalykus, baudžia politikus už asmeninį godumą – jeigu jie gviešiasi pinigų, pasididina algas, išsimoka premijas. Bet, pavyzdžiui, į neskaidrius partijų finansus, kuo buvo įtariami „darbiečiai“, žmonės kažkodėl žiūrėjo pro pirštus.
Ypač įdomiai svyravo buvusio šios partijos vedlio Viktoro Uspaskicho populiarumas.
Žmonėms nepadarė įspūdžio ant šio politiko kritęs šešėlis dėl galimai suklastoto aukštojo mokslo diplomo, užtat neliko nepastebėta istorija, kad jo gyvenime buvo atsiradusi svetima moteris. Katastrofinių pasekmių jo reitingui turėjo pabėgimas į Rusiją, bet vėliau šlovė grįžo.
– Ar tiesa, kad žmonės linkę balsuoti už favoritus? Dėl to partijoms taip ir rūpi reitingai.
– Mokslininkai yra išsiaiškinę, kad tai galėtų turėti įtakos rinkimams, bet iš tiesų neturi. Juk ne visi seka apklausas arba nebūtinai jomis pasitiki. Ir per prezidento rinkimus laimi nebūtinai tas kandidatas, kuris pirmajame ture buvo surinkęs daugiau balsų ir buvo laikomas favoritu.
– Dažnas politikas tikina, kad jie stengiasi dėl rinkėjų, o ne dėl reitingų. Ar tokios jų kalbos nuoširdžios?
– Dažniausiai taip kalba tie, kurie nėra pirmi arba bent antri.
Tokie politikai apie reitingus kalba su pasidygėjimu ar nepasitikėjimu, stengiasi sumenkinti apklausas. Tai būdinga ne tik Lietuvoje.
Bet, pavyzdžiui, ilgą laiką reitinguose karaliavęs buvęs policijos vadovas Vytautas Grigaravičius yra prašęs pavardę iš apklausų išbraukti, nes jis sulaukdavo priekaištų, kad dirba tik dėl reitingų.
