Vilniuje jaunieji mokytojai, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ugdymo plėtotės centro atstovai rinkosi į susitikimą „Pirmieji metai mokykloje: lūkesčiai ir realybė“.
Kalbėta apie jaunų mokytojų patirtis
„Man atrodo, kad birželio mėnuo, kai jau klasės ištuštėjo, yra laikas truputėlį stabtelėti ir pažiūrėti, kas įvyko per praėjusius metus. O įvykių, manau buvo, nes kiekviena diena mokykloje jų kupina“, – sakė Gražvydas Kazakevičius, Ugdymo plėtotės centro direktoriaus pavaduotojas.
Susitikimo metu jaunieji mokytojai dalinosi savo sėkmės istorijomis, aptarinėjo aktualius klausimus. Pirmus metus mokyklose dirbantys pedagogai pastebėjo, kad ką tik mokslus baigę mokytojai turi ne tik rasti būdą, sutarti su mokiniais, bet ir prisitaikyti prie vyresnių savo kolegų bei mokinių tėvų.
Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė pasakojo, kad jauni mokytojai susiduria su visa puokšte iššūkių.
„Jie turi suderinti visą krūvį ateinantį su mokytojo darbu. Yra labai sunku susigaudyti, kai jie ne tik turi tiesiogiai dirbti savo darbą – vesti pamoką, bet ir gebėti pažinti įvairias vaikų grupes, žinoti jų kontekstą, gebėti dirbti su tėvais, suvokti pačios mokyklos kultūrą ir t.t.“, – pasakojo V. Bačkiūtė.
Jaunų specialistų – mažuma
Susitikime dalyvavę jauni mokytojai buvo atviri – darbą rasti nebuvo lengva. Riešės gimnazijoje chemiją ir žmogaus saugą dėstantis mokytojas Edvardas sakė, kad darbo paieškos užtruko ilgokai.
„Darbo mokykloje ieškojau porą metų. Pamačiau skelbimą, kad Riešės gimnazija ieško mokytojo ir nusiunčiau gyvenimo aprašymą. Buvau pakviestas į pokalbį ir darbą galiausiai gavau“, – pasakojo jaunas mokytojas.
Kita susitikimo dalyvė mokytoja Irma sakė, kad prireikė būti drąsiai, kad gautų darbą. „Ilgai niekur negavau darbo. Siunčiau gyvenimo aprašymus, bet jokioje mokykloje vietos neatsirado. Susipakavau vyrą, vaikus ir išvykau ieškoti darbo kitur.
Tada susirinkau savo diplomą, pažymėjimus ir pan. Nieko nepranešusi mokyklų direktoriams su visais dokumentais nuėjau į penkias mokyklas ir pasakiau, kad man reikia darbo. Trys iš jų paskambino ir pakvietė pokalbiui“, – apie savo įsidarbinimą kalbėjo istoriją dėstanti moteris.
Per paskutinį dešimtmetį tik nuo 10 iki 15 proc. jaunų, ką tik pedagogikos studijas baigusių, žmonių gavo darbą mokyklose. Vilma Bačkiūtė sakė, kad jauniems mokytojams paprasčiausiai nėra darbo vietų.
„Darbo rinkoje yra mokytojų perteklius. Tai reiškia, kad mokyklose dirba vyresni žmonės. Natūralu, kad esant pertekliui jauniems specialistams vietų neatsiranda, nes mokinių skaičiui mažėjant, mokyklų tinklui traukiantis vietos yra tiesiog užpildytos“, – kalbėjo V. Bačkiūtė.
Pašnekovė pastebėjo, kad mokyklose trūksta ne tik jaunų žmonių, bet ir vyrų: „Pas mus yra labai moteriški pedagogų kolektyvai. Mokyklose yra trūkumas ir vyrų, ir jaunimo. Labai trūksta, bet jauniems tiesiog nėra darbo vietų.“
Svarbu turėti motyvacijos
Paklausta, ką mano apie Lietuvoje pedagogams suteikiamą išsilavinimą Vilma Bačkiūtė sakė, kad Lietuvos universitetai tikrai sugeba paruošti aukšto lygio, modernius, šiuolaikiškus mokytojus. Ji mano, kad svarbus yra ne išsilavinimo, o motyvacijos klausimas.
„Aš sureikšminčiau abiturientų, stojančių į pedagogikos specialybes, motyvaciją. Svarbu, ar jaunuoliai atsakingai renkasi šią profesiją“, – teigė Pedagogų veiklos skyriaus vedėja.
Ji sakė, kad mokytojui reikalingų asmeninių savybių gausu, viena pagrindinių – gebėjimas bendrauti su vaikais.
Mokytojas – žmogus su pašaukimu
Vilniaus Petro Vileišio progimnazijoje nuo rugsėjo prancūzų kalbą dėstanti mokytoja Urtė Penkauskaitė sakė, kad konferencijoje, kurioje dalyvavo praėjusiais metais, sužinojo, kad vidutinis Lietuvos mokytojų amžius 45 – 50 metų.
„Visų pirma, reikia pasakyti, kad jaunų mokytojų, kurie baigę studijas ir turi noro mokyti, yra. Tiesiog nėra pakankamai vietų, kur jie galėtų ateiti“, – sakė U. Penkauskaitė.
Prancūzų kalbos mokytoja mano, kad jauno mokytojo nereikia suprasti, kaip kažkokio kodinio žodžio pokyčiams. „Geras mokytojas iš esmės yra žmogus su pašaukimu. Ar mokyklose yra pakankamai vietų jauniems žmonėms su pašaukimu? Ne. Jų galėtų būti daugiau“, – kalbėjo progimnazijoje mokanti mergina.
