Manau, svarstymai, koks turėtų būti prezidento vaidmuo mūsų valstybėje, ateityje dažnės. Ypač jei tame poste atsidurtų odiozinė asmenybė. Tokio varianto atmesti negalima.
Dabartinė rinkimų kampanija JAV kelia labai daug klausimų. Ir apie rinkėjus, ir apie žiniasklaidą, ir apie politinę sistemą. Sudužo mitas, kad senų demokratijų rinkėjai yra racionalūs ir pragmatikai.
Beprasmiška komentuoti pranešime pareikštas pastabas Vyriausybei, nes jos yra iš išankstinio negatyvaus prezidentės nusistatymo prieš dabartinę koaliciją, kartojamo jau ketverius metus.
Mane domina užsienio politika. Kadangi už šią sritį prezidentė atsakinga tiesiogiai, savaime suprantama, kad kritinių pastabų pranešime apie Lietuvos santykius su kaimynais ir pasauliu nėra.
Sakiniai, leidžiantys spėti, kad kalbama apie užsienio politiką, turiniu ir forma primena pranešimus „Twitter“. Jie labai patogūs pasakymams be argumentų. Vienas du sakiniai, ir viskas. Iš jų pats informacijos vartotojas turi papildyti ar užbaigti skelbėjo mintį, nebūtinai atspėdamas, kas norėta pasakyti.
Apsimeskime svetimšaliu ir pabandykime iš pranešimo suvokti, kokia šiuo metu yra Lietuvos užsienio politika. Net iš poros užuominų nesunku prieiti prie išvados, kad Lietuva juda viena kryptimi – įsitvirtinti transatlantinėje struktūroje.
„Dabar kaip niekada svarbu išlaikyti įsitvirtinimo Europos Sąjungoje ir NATO kryptį. To tikiuosi iš būsimos Vyriausybės.“ Kodėl „kaip niekad“, nepaaiškinta. Įdomu, kad jau kelintame metiniame prezidentės pranešime neminima jokia kita valstybė ar regionas, nepriklausantis ES ar NATO, išskyrus Ukrainą, kaip kuo nors svarbūs užsienio politikai.
Žinoma, Seimo bei Vyriausybės nariai lankosi ir Kinijoje, ir Vidurinėje Azijoje, ir atokiau, kažką planuoja, kuria, tačiau pranešimo rengėjų dėmesio tai dar nenusipelno.
Rodos, prieš penkerius metus buvęs užsienio reikalų ministras A.Ažubalis pasakė, kad buvimas ES ir NATO yra savaime suprantamas dalykas ir Lietuvai pats metas išeiti į platųjį pasaulį. Supratau, kad ne turistauti.
Dabar vėl grįžtama į ES, ir net šiek tiek kitaip nei anksčiau. Pranešime sakoma, kad net ir būdami ES protu nesame jos nariai širdimi: „Esame labiausiai proeuropietiški, tačiau europietiškumą suprantame vis dar kaip finansinę naudą, o ne kaip vertybes ir atsakomybę. Ir Europos bėdų dar nepriimame kaip savo.“
Daugeliu požiūrių įdomi pastaba. ES kūrėsi ir plėtėsi daugiašalės naudos principu ir apie vertybes nedaug buvo kalbama, juo labiau jos narių nesieja koks nors emocinis ryšys.
Štai kaip rašo žinomas Europos ateities galimybių tyrinėtojas A.Giddenas: „Mes beveik nematėme ES palaikančių gatvės eitynių. Reikia pažymėti, jog ES, nepaisant daugelio pasiekimų, taip ir nesulaukė emocinės savo gyventojų paramos. Kaip įprasta kalbėti akademiniuose sluoksniuose, ES yra pragmatinis sumanymas, skirtas rezultatui pasiekti ir neturintis nieko bendra nei su prisirišimu, nei juo labiau su aistra. Stiprus patriotizmo ir bendro pilietiškumo jausmas, apie kurį kalbėjo W.Churchillis, taip ir neatsirado.“
Iš tiesų, W.Churchillio tėvynė jau garantuotai neturi jokių sentimentų ES, o ir tie, kurie agituoja pasilikti ES, skaičiuoja galimai prarastinus milijardus ir negrąžo rankų dėl vertybių.
Prezidentės pranešime dėstoma kitokia pozicija – net abejonės ir svarstymai gali turėti neigiamos įtakos pagrindinei, laisvės, vertybei: „Populistų balsai, skatinantys nusivylimo euroatlantine integracija nuotaikas, vis pasigirstančios abejonės dėl bendros Europos ateities, raginimai draugauti su agresoriumi pavojingi nė kiek ne mažiau nei nedraugiškos šalies naikintuvai virš mūsų galvų.“
Kam skirtas šis sakinys? Savaime suprantama, kad ne kitoms ES valstybėms. Skirtas Lietuvos piliečiams, ypač tiems, kuriems niežti liežuvis samprotauti, kad dabartinė ES gali ilgai ir netverti. Be to, tai yra ir oficialus paskatinimas specialiosioms tarnyboms atidžiau stebėti asmenis, mėgstančius diskusijas užsienio politikos klausimais.
Vis dėlto už kokią ateities ES yra D.Grybauskaitė: federalistinę ar tik apsiribojančią laisva prekyba? Per septynerius metus iš prezidentės neteko girdėti nė vieno sakinio apie kokias nors ES valdymo problemas. Tikėkimės, kad į tai bus atsakyta kitame metiniame pranešime.
Jeigu nepatinka diskusijos apie ES ateitį, galima pasidomėti ir artimesnėmis problemomis. Pranešime be jokio konteksto sakoma: „Randame palaikymą ES dėl „NordStream-2“, dėl sankcijų Rusijai, dėl Astravo atominės elektrinės.“
Labai miglotas sakinys. Vokiečiui taip ir liktų neaišku, priešinamasi naujam „NordStream“ projektui ar jis palaikomas. Jeigu priešinamasi, kodėl? Šiaip ar taip, svarbiausia projekto palaikytoja, be Rusijos, yra Vokietija, be kurios nieko ES nevyksta. Lietuva nori konfrontuoti su Vokietija?
Italas ar vengras, išsivertęs pranešimą, taip ir nesuprastų, ar Rusijai sankcijas norima pratęsti, ar nutraukti, nes tekste patikslinančio žodžio nėra. O dėl Astravo atominės elektrinės? Dėl kokių konkrečių veiksmų ieškoma sąjungininkų?
Keisčiausia, kad trys didelės užsienio politikos temos pranešime suspaustos į vieną sakinį. Tuo metu apie visuomenines prezidentės globojamas akcijas pateikiamas vos ne rašinėlis. Gal dėl to, kad apie užsienio politiką nėra ką naujo pasakyti?
