Manau, svarstymai, koks turėtų būti prezidento vaidmuo mūsų valstybėje,
ateityje dažnės. Ypač jei tame poste atsidurtų odiozinė asmenybė.
Tokio varianto atmesti negalima.
Dabartinė rinkimų kampanija JAV kelia labai daug klausimų. Ir apie
rinkėjus, ir apie žiniasklaidą, ir apie politinę sistemą. Sudužo mitas,
kad senų demokratijų rinkėjai yra racionalūs ir pragmatikai.
Beprasmiška komentuoti pranešime pareikštas pastabas Vyriausybei, nes
jos yra iš išankstinio negatyvaus prezidentės nusistatymo prieš
dabartinę koaliciją, kartojamo jau ketverius metus.
Mane domina užsienio politika. Kadangi už šią sritį prezidentė
atsakinga tiesiogiai, savaime suprantama, kad kritinių pastabų pranešime
apie Lietuvos santykius su kaimynais ir pasauliu nėra.
Sakiniai, leidžiantys spėti, kad kalbama apie užsienio politiką, turiniu
ir forma primena pranešimus „Twitter“. Jie labai patogūs pasakymams be
argumentų. Vienas du sakiniai, ir viskas. Iš jų pats informacijos
vartotojas turi papildyti ar užbaigti skelbėjo mintį, nebūtinai
atspėdamas, kas norėta pasakyti.
Apsimeskime svetimšaliu ir pabandykime iš pranešimo suvokti, kokia šiuo
metu yra Lietuvos užsienio politika. Net iš poros užuominų nesunku
prieiti prie išvados, kad Lietuva juda viena kryptimi – įsitvirtinti
transatlantinėje struktūroje.
„Dabar kaip niekada svarbu išlaikyti įsitvirtinimo Europos Sąjungoje ir
NATO kryptį. To tikiuosi iš būsimos Vyriausybės.“ Kodėl „kaip niekad“,
nepaaiškinta. Įdomu, kad jau kelintame metiniame prezidentės pranešime
neminima jokia kita valstybė ar regionas, nepriklausantis ES ar NATO,
išskyrus Ukrainą, kaip kuo nors svarbūs užsienio politikai.
Žinoma, Seimo bei Vyriausybės nariai lankosi ir Kinijoje, ir Vidurinėje
Azijoje, ir atokiau, kažką planuoja, kuria, tačiau pranešimo rengėjų
dėmesio tai dar nenusipelno.
Rodos, prieš penkerius metus buvęs užsienio reikalų ministras A.Ažubalis
pasakė, kad buvimas ES ir NATO yra savaime suprantamas dalykas ir
Lietuvai pats metas išeiti į platųjį pasaulį. Supratau, kad ne
turistauti.
Dabar vėl grįžtama į ES, ir net šiek tiek kitaip nei anksčiau.
Pranešime sakoma, kad net ir būdami ES protu nesame jos nariai širdimi:
„Esame labiausiai proeuropietiški, tačiau europietiškumą suprantame vis
dar kaip finansinę naudą, o ne kaip vertybes ir atsakomybę. Ir Europos
bėdų dar nepriimame kaip savo.“
Daugeliu požiūrių įdomi pastaba. ES kūrėsi ir plėtėsi daugiašalės
naudos principu ir apie vertybes nedaug buvo kalbama, juo labiau jos
narių nesieja koks nors emocinis ryšys.
Štai kaip rašo žinomas Europos ateities galimybių tyrinėtojas
A.Giddenas: „Mes beveik nematėme ES palaikančių gatvės eitynių. Reikia
pažymėti, jog ES, nepaisant daugelio pasiekimų, taip ir nesulaukė
emocinės savo gyventojų paramos. Kaip įprasta kalbėti akademiniuose
sluoksniuose, ES yra pragmatinis sumanymas, skirtas rezultatui pasiekti
ir neturintis nieko bendra nei su prisirišimu, nei juo labiau su aistra.
Stiprus patriotizmo ir bendro pilietiškumo jausmas, apie kurį kalbėjo
W.Churchillis, taip ir neatsirado.“
Iš tiesų, W.Churchillio tėvynė jau garantuotai neturi jokių sentimentų
ES, o ir tie, kurie agituoja pasilikti ES, skaičiuoja galimai
prarastinus milijardus ir negrąžo rankų dėl vertybių.
Prezidentės pranešime dėstoma kitokia pozicija – net abejonės ir
svarstymai gali turėti neigiamos įtakos pagrindinei, laisvės, vertybei:
„Populistų balsai, skatinantys nusivylimo euroatlantine integracija
nuotaikas, vis pasigirstančios abejonės dėl bendros Europos ateities,
raginimai draugauti su agresoriumi pavojingi nė kiek ne mažiau nei
nedraugiškos šalies naikintuvai virš mūsų galvų.“
Kam skirtas šis sakinys? Savaime suprantama, kad ne kitoms ES
valstybėms. Skirtas Lietuvos piliečiams, ypač tiems, kuriems niežti
liežuvis samprotauti, kad dabartinė ES gali ilgai ir netverti. Be to,
tai yra ir oficialus paskatinimas specialiosioms tarnyboms atidžiau
stebėti asmenis, mėgstančius diskusijas užsienio politikos klausimais.
Vis dėlto už kokią ateities ES yra D.Grybauskaitė: federalistinę ar tik
apsiribojančią laisva prekyba? Per septynerius metus iš prezidentės
neteko girdėti nė vieno sakinio apie kokias nors ES valdymo problemas.
Tikėkimės, kad į tai bus atsakyta kitame metiniame pranešime.
Jeigu nepatinka diskusijos apie ES ateitį, galima pasidomėti ir
artimesnėmis problemomis. Pranešime be jokio konteksto sakoma:
„Randame palaikymą ES dėl „NordStream-2“, dėl sankcijų Rusijai, dėl
Astravo atominės elektrinės.“
Labai miglotas sakinys. Vokiečiui taip ir liktų neaišku, priešinamasi
naujam „NordStream“ projektui ar jis palaikomas. Jeigu priešinamasi,
kodėl? Šiaip ar taip, svarbiausia projekto palaikytoja, be Rusijos, yra
Vokietija, be kurios nieko ES nevyksta. Lietuva nori konfrontuoti su
Vokietija?
Italas ar vengras, išsivertęs pranešimą, taip ir nesuprastų, ar Rusijai
sankcijas norima pratęsti, ar nutraukti, nes tekste patikslinančio
žodžio nėra. O dėl Astravo atominės elektrinės? Dėl kokių konkrečių
veiksmų ieškoma sąjungininkų?
Keisčiausia, kad trys didelės užsienio politikos temos pranešime
suspaustos į vieną sakinį. Tuo metu apie visuomenines prezidentės
globojamas akcijas pateikiamas vos ne rašinėlis. Gal dėl to, kad apie
užsienio politiką nėra ką naujo pasakyti?
Mečys Laurinkus
˙