Susitikime Lietuva kels klausimus dėl Astravo AE aikštelės parinkimo ir įvertinimo, AE saugos užtikrinimo, galimo atominės elektrinės poveikio Lietuvos aplinkai ir gyventojams. Į šiuos klausimus Baltarusija vis dar nepateikia atsakymų, todėl tolesnis projekto įgyvendinimas kelia didelį susirūpinimą. Astravo AE yra statoma tik 40 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Lietuva yra šalis, incidento atveju patirsianti didžiausią poveikį, todėl yra keliami reikalavimai, kad įgyvendinant šį projektą būtų griežtai laikomasi tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų.
Lietuvos institucijos prašo pateikti tyrimais paremtus duomenis bei atsakymus į klausimus: kodėl AE statybai buvo pasirinkta aikštelė vos 40 km nutolusi nuo Vilniaus, kodėl neatsižvelgiama į tai, kad Lietuvos institucijos yra identifikavusios rimtų trūkumų aikštelės seisminiuose ir geologiniuose tyrimuose, kaip AE aušinimui bus naudojamas Neries upės vanduo ir kaip bus užtikrintas nepertraukiamas jo tiekimas (ypač atsižvelgiant į tai, kad upė yra apytiksliai 55-65 metrais žemiau nei statomi įrenginiai), kaip tai paveiks Neries ekosistemą ir geriamą vandenį, ar AE reaktoriai bus pajėgūs atlaikyti komercinio lėktuvo kritimą, kaip bus užtikrinta Baltarusijos reguliatoriaus kompetencija ir nepriklausomumas, kokį poveikį Astravo AE eksploatacija normaliomis sąlygomis ir incidentų atveju gali turėti Lietuvos aplinkai ir gyventojams, kaip bus tvarkomos radioaktyvios atliekos ir panaudotas kuras.
Lietuva šiuos klausimus kelia jau 7 metus, nuo tada, kai 2009 m. rugpjūčio mėnesį Baltarusija oficialiai pranešė apie planus statyti pirmąją atominę elektrinę savo šalyje ir pateikė preliminarų Poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Atsakingos Lietuvos institucijos ir ekspertai kruopščiai įvertino Baltarusijos pateiktą medžiagą ir pateikė 39 komentarus, ypač atkreipdami dėmesį į galimas neigiamas pasekmes, jeigu AE statybai bus pasirinkta Astravo aikštelė. Baltarusija neatsižvelgė į Lietuvos pateiktas esmines pastabas, todėl 2011 m. birželio 16 d. Lietuva pateikė skundą Jungtinių Tautų Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetui dėl konvencijos pažeidimų Baltarusijai vykdant AE projekto tarpvalstybinį Poveikio aplinkai vertinimą (PAV). 2013 m. kovo mėnesį Espo konvencijos Komitetas pripažino, o 2014 m. birželio 2-5 d. Espo konvencijos Ministrų susitikimas patvirtino, kad Baltarusija pažeidė Espo konvenciją ir parengė 12 rekomendacijų dėl Espo konvencijos įgyvendinimo ir pažeidimų ištaisymo, kurias Baltarusija nuolatos yra raginama įgyvendinti.
Taip pat pažymėtina, kad ir 2014 m. Jungtinių Tautų Orhuso konvencijos šalių susitikime buvo priimtos išvados, kad Baltarusija Astravo AE projektą įgyvendina pažeisdama ir šį tarptautinį susitarimą – Jungtinių Tautų Orhuso konvenciją dėl visuomenės teisės gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais. 2015 m. kovo 25 d. Lietuva taip pat pateikė skundą Orhuso konvencijos Atitikties komitetui dėl pažeistų Lietuvos visuomenės teisių Baltarusijai plėtojant Astravo AE projektą.
Be to, Lietuva prašo Baltarusiją kuo skubiau pasikviesti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) aikštelių vertinimo SEED misiją, kuri turi visa apimtimi įvertinti Astravo aikštelės tinkamumą AE statybai ir jos atrankos kriterijus; taip pat kuo greičiau atlikti išsamius aikštelės ir projekto rizikos ir saugos įvertinimo atsparumo testus (angl. stress tests), kuriuos Baltarusija įsipareigojo atlikti 2011 m. birželio 23 d. pasirašytame susitarime su Europos Komisija. Šiuose tyrimuose turi dalyvauti Europos Sąjungos ir Lietuvos ekspertai. Taip pat Lietuva ragina Baltarusiją pritarti JT Espo konvencijos Komiteto pasiūlymui įkurti specialią tarptautinę ekspertų komisiją, kad būtų išsamiai įvertintas Baltarusijos Astravo AE projekto įgyvendinimas.
Vilniuje vyksiančiame susitikime Lietuvos delegacija taip pat teirausis, kokių priemonių Baltarusija ėmėsi užtikrinti atominės elektrinės statybos kokybei. Lietuva yra sunerimusi dėl pastaruoju metu pasirodžiusių pranešimų apie Astravo AE statybos vietoje galimai įvykusius incidentus. Šių metų gegužės 5 d., reaguojant į Baltarusijos spaudoje pasirodžiusią informaciją apie įvykusį incidentą statomoje Astravo AE, į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Korolis, kuriam įteikta nota ir paprašyta pateikti informaciją apie įvykį. Baltarusijos institucijos, pradžioje neigusios informaciją apie incidentą, vėliau pripažino, kad 2016 m. balandžio 8 d., liejant tarp dviejų reaktorių statomo pastato perdangas, buvo pažeistos laikančiosios konstrukcijos. Praėjus vos dviem mėnesiams, 2016 m. birželio pradžioje, buvo gauti signalai apie galimai įvykusį dar vieną incidentą Astravo AE, dėl kurio Lietuva birželio 8 d. taip pat įteikė Baltarusijai notą. Pirmadienį, pasak URM pranešimo, buvo gauta atsakomoji Baltarusijos nota, kurioje informacija apie incidentą yra neigiama.
Svarbu pažymėti, kad susitikime Baltarusijos pateikta informacija bus atidžiai nagrinėjama Lietuvos ekspertų ir vertinama jos atitiktis tarptautiniams branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartams. Kadangi Astravo AE projektas nuo pat pradžių buvo vystomas grubiai pažeidžiant Espo konvenciją (Astravo aikštelė buvo pasirinkta ir statybos joje buvo pradėtos dar prieš pradedant tarpvalstybinio PAV procedūras), Lietuva mano, kad ES ir Lietuvos ekspertų dalyvavimas tarptautinėse misijose yra būtina sąlyga sprendžiant Astravo AE saugos klausimus.
Pasak URM pranešimo spaudai, dvišaliame Lietuvos ir Baltarusijos susitikime dalyvaus ekspertai iš įvairių Lietuvos institucijų: Aplinkos, Energetikos, Užsienio reikalų ministerijų, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Radiacinės saugos centro, Lietuvos geologijos tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros, Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūros, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Fizinių ir technologijos mokslų centro ir kt.
