Susitikime Lietuva kels klausimus dėl Astravo AE aikštelės
parinkimo ir įvertinimo, AE saugos užtikrinimo, galimo atominės
elektrinės poveikio Lietuvos aplinkai ir gyventojams. Į šiuos
klausimus Baltarusija vis dar nepateikia atsakymų, todėl tolesnis
projekto įgyvendinimas kelia didelį susirūpinimą. Astravo AE yra
statoma tik 40 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Lietuva yra
šalis, incidento atveju patirsianti didžiausią poveikį, todėl yra
keliami reikalavimai, kad įgyvendinant šį projektą būtų griežtai
laikomasi tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos
standartų.
Lietuvos institucijos prašo pateikti tyrimais paremtus duomenis
bei atsakymus į klausimus: kodėl AE statybai buvo pasirinkta
aikštelė vos 40 km nutolusi nuo Vilniaus, kodėl neatsižvelgiama į
tai, kad Lietuvos institucijos yra identifikavusios rimtų trūkumų
aikštelės seisminiuose ir geologiniuose tyrimuose, kaip AE
aušinimui bus naudojamas Neries upės vanduo ir kaip bus užtikrintas
nepertraukiamas jo tiekimas (ypač atsižvelgiant į tai, kad upė yra
apytiksliai 55-65 metrais žemiau nei statomi įrenginiai), kaip tai
paveiks Neries ekosistemą ir geriamą vandenį, ar AE reaktoriai bus
pajėgūs atlaikyti komercinio lėktuvo kritimą, kaip bus užtikrinta
Baltarusijos reguliatoriaus kompetencija ir nepriklausomumas, kokį
poveikį Astravo AE eksploatacija normaliomis sąlygomis ir incidentų
atveju gali turėti Lietuvos aplinkai ir gyventojams, kaip bus
tvarkomos radioaktyvios atliekos ir panaudotas kuras.
Lietuva šiuos klausimus kelia jau 7 metus, nuo tada, kai 2009
m. rugpjūčio mėnesį Baltarusija oficialiai pranešė apie planus
statyti pirmąją atominę elektrinę savo šalyje ir pateikė
preliminarų Poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Atsakingos Lietuvos
institucijos ir ekspertai kruopščiai įvertino Baltarusijos pateiktą
medžiagą ir pateikė 39 komentarus, ypač atkreipdami dėmesį į
galimas neigiamas pasekmes, jeigu AE statybai bus pasirinkta
Astravo aikštelė. Baltarusija neatsižvelgė į Lietuvos pateiktas
esmines pastabas, todėl 2011 m. birželio 16 d. Lietuva pateikė
skundą Jungtinių Tautų Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetui dėl
konvencijos pažeidimų Baltarusijai vykdant AE projekto
tarpvalstybinį Poveikio aplinkai vertinimą (PAV). 2013 m. kovo
mėnesį Espo konvencijos Komitetas pripažino, o 2014 m. birželio 2-5
d. Espo konvencijos Ministrų susitikimas patvirtino, kad
Baltarusija pažeidė Espo konvenciją ir parengė 12 rekomendacijų dėl
Espo konvencijos įgyvendinimo ir pažeidimų ištaisymo, kurias
Baltarusija nuolatos yra raginama įgyvendinti.
Taip pat pažymėtina, kad ir 2014 m. Jungtinių Tautų Orhuso
konvencijos šalių susitikime buvo priimtos išvados, kad Baltarusija
Astravo AE projektą įgyvendina pažeisdama ir šį tarptautinį
susitarimą – Jungtinių Tautų Orhuso konvenciją dėl visuomenės
teisės gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus
aplinkosaugos klausimais. 2015 m. kovo 25 d. Lietuva taip pat
pateikė skundą Orhuso konvencijos Atitikties komitetui dėl pažeistų
Lietuvos visuomenės teisių Baltarusijai plėtojant Astravo AE
projektą.
Be to, Lietuva prašo Baltarusiją kuo skubiau pasikviesti
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) aikštelių
vertinimo SEED misiją, kuri turi visa apimtimi įvertinti Astravo
aikštelės tinkamumą AE statybai ir jos atrankos kriterijus; taip
pat kuo greičiau atlikti išsamius aikštelės ir projekto rizikos ir
saugos įvertinimo atsparumo testus (angl. stress tests), kuriuos
Baltarusija įsipareigojo atlikti 2011 m. birželio 23 d.
pasirašytame susitarime su Europos Komisija. Šiuose tyrimuose turi
dalyvauti Europos Sąjungos ir Lietuvos ekspertai. Taip pat Lietuva
ragina Baltarusiją pritarti JT Espo konvencijos Komiteto pasiūlymui
įkurti specialią tarptautinę ekspertų komisiją, kad būtų išsamiai
įvertintas Baltarusijos Astravo AE projekto įgyvendinimas.
Vilniuje vyksiančiame susitikime Lietuvos delegacija taip pat
teirausis, kokių priemonių Baltarusija ėmėsi užtikrinti atominės
elektrinės statybos kokybei. Lietuva yra sunerimusi dėl pastaruoju
metu pasirodžiusių pranešimų apie Astravo AE statybos vietoje
galimai įvykusius incidentus. Šių metų gegužės 5 d., reaguojant į
Baltarusijos spaudoje pasirodžiusią informaciją apie įvykusį
incidentą statomoje Astravo AE, į Užsienio reikalų ministeriją buvo
iškviestas Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Korolis,
kuriam įteikta nota ir paprašyta pateikti informaciją apie įvykį.
Baltarusijos institucijos, pradžioje neigusios informaciją apie
incidentą, vėliau pripažino, kad 2016 m. balandžio 8 d., liejant
tarp dviejų reaktorių statomo pastato perdangas, buvo pažeistos
laikančiosios konstrukcijos. Praėjus vos dviem mėnesiams, 2016 m.
birželio pradžioje, buvo gauti signalai apie galimai įvykusį dar
vieną incidentą Astravo AE, dėl kurio Lietuva birželio 8 d. taip
pat įteikė Baltarusijai notą. Pirmadienį, pasak URM pranešimo, buvo
gauta atsakomoji Baltarusijos nota, kurioje informacija apie
incidentą yra neigiama.
Svarbu pažymėti, kad susitikime Baltarusijos pateikta
informacija bus atidžiai nagrinėjama Lietuvos ekspertų ir vertinama
jos atitiktis tarptautiniams branduolinės saugos ir aplinkosaugos
standartams. Kadangi Astravo AE projektas nuo pat pradžių buvo
vystomas grubiai pažeidžiant Espo konvenciją (Astravo aikštelė buvo
pasirinkta ir statybos joje buvo pradėtos dar prieš pradedant
tarpvalstybinio PAV procedūras), Lietuva mano, kad ES ir Lietuvos
ekspertų dalyvavimas tarptautinėse misijose yra būtina sąlyga
sprendžiant Astravo AE saugos klausimus.
Pasak URM pranešimo spaudai, dvišaliame Lietuvos ir
Baltarusijos susitikime dalyvaus ekspertai iš įvairių Lietuvos
institucijų: Aplinkos, Energetikos, Užsienio reikalų ministerijų,
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Radiacinės
saugos centro, Lietuvos geologijos tarnybos, Aplinkos apsaugos
agentūros, Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūros, Priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo departamento, Fizinių ir technologijos mokslų
centro ir kt.