Kiekvienas žmogus turi konstitucinę teisę prašyti nušalinti teisėją, kritikuoti jį ir už tai negali būti baudžiamas.
Tokią išvadą padarė Vilniaus apygardos teismas, išteisindamas dėl nepagarbos teismui kaltintą buvusį Rokiškio advokatą Albertą Kučinską. Nors išteisinamajame nuosprendyje surašyti argumentai bet kokiam sveiko proto žmogui turėtų būti savaime suprantami, buvusiam Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento vadovui I.Mikelioniui ir jo draugui prokurorui Arūnui Vereniui tai nesuvokiama.
Būtent šių dviejų prokurorų iniciatyva A.Kučinskas, išdrįsęs kritikuoti teisėją ir apskųsti I.Mikelionį, buvo beveik ketverius metus žeminamas, nepagrįstai tampomas po prokuratūras ir teismus.
Už prašymą – į areštinę
Į I.Mikelionio nemalonę A.Kučinskas pateko po 2011 metais vykusio Vilniaus apylinkės teismo posėdžio.
Tuomet buvo nagrinėjamas rokiškėno skundas dėl Generalinėje prokuratūroje pernelyg ilgai atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuriame buvęs advokatas kaltintas organizavęs poveikį liudytojui.
Šis poveikis pasireiškė tuo, kad 2009 metais A.Kučinskas paprašė vienos Rokiškio rajone gyvenusios liudytojos atvykti į teismo posėdį Klaipėdoje.
Dėl to, kad ši liudytoja nepasirodė teisme, nuolat buvo nukeliami posėdžiai.
To užteko, kad tuomet dar advokatas A.Kučinskas būtų apkaltintas poveikiu liudytojai ir suimtas teismo salėje.
Pasijuto marinamas badu
Įkalintas advokatas kelias paras buvo marinamas badu.
Prokurorų nurodymu jis specialiai buvo atvežamas į areštines tada, kai jose jau būdavo pasibaigęs maitinimo laikas.
Maisto negalėjo atvežti ir suimtojo artimieji. Jiems būdavo pranešama, kad A.Kučinsko laikymo vieta nežinoma.
Nors paprastai tokie nesudėtingi nusikaltimai kaip poveikis liudytojui yra pavedami tirti apylinkių prokuratūroms, šįkart darbo ėmėsi pats Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.
Dėl neveikimo – į teismą
Tačiau šis elitiniu vadinamo departamento prokurorų darbas faktiškai pasireiškė tiktai nieko neveikimu.
Mėnesių mėnesius prokurorai nesiėmė jokių procesinių veiksmų.
Netverdamas tokio neveiklumo A.Kučinskas dėl pernelyg ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą. Bylą nagrinėti buvo pavesta teisėjai Jolantai Vėgelienei.
Tačiau jau posėdžio metu A.Kučinskas prokurorui Justui Lauciui ir šiai teisėjai pareiškė nušalinimą.
Rokiškėnas pareiškė, kad teisėja yra šališka, neįsigilina į bylą, o visas nutartis motyvuoja prokurorų pateiktais argumentais.
Po šio A.Kučinsko pareiškimo teisėja J.Vėgelienė pati nusišalino, o prokurorą J.Laucių nušalino kitas teisėjas.
Už nušalinimą – byla
Atrodo, kad viskas vyko teisėtai ir civilizuotai – byla turėjo būti perduota kitam teisėjui ir nagrinėjama jau dalyvaujant kitam prokurorui.
Tačiau taip neįvyko – bylą net keliems mėnesiams I.Mikelionis paslėpė stalčiuose, o nušalinimą išdrįsusiam pareikšti A.Kučinskui smogė dvigubą smūgį – jam buvo iškelta dar viena byla.
Šįkart – už teisėjos J.Vėgelienės įžeidimą.
Pats I.Mikelionis priimti sprendimo pradėti šį ikiteisminį tyrimą nepanoro – tai buvo pavesta padaryti jo pavaduotojui Raimondui Petrauskui.
Nutarime pradėti ikiteisminį tyrimą buvo teigiama, kad A.Kučinskas taip įžeidė teisėją, kad ši ilgam prarado psichologinę pusiausvyrą ir apsiverkė.
Jokių įžeidimų neaptikta
Tirti bylą buvo pavesta Vilniaus apylinkės prokuratūrai.
Tyrėjai kreipėsi į Lietuvių kalbos institutą, kad nustatytų, ar A.Kučinsko teiginiai, pasakyti pareiškiant nušalinimą teisėjai, galėjo ją užgauliai pažeminti ar įžeisti.
Ekspertai atsakė labai konkrečiai: „A.Kučinsko kalboje reiškiamas kritiškas požiūris į teisėjos darbą konkrečioje byloje, tačiau nėra vartojama įžeidžiančios leksikos, todėl šie teiginiai nelaikytini užgauliai pažeminančiais teisingumą vykdantį teismą ar teisėją.“
Po kiek laiko buvo atlikta dar viena ekspertizė. Jau kiti Lietuvių kalbos instituto ekspertai vėl nieko užgaulaus A.Kučinsko kalboje neįžiūrėjo ir dar pabrėžė, kad teisėjos J.Vėgelienės atžvilgiu išsakyti kritiniai teiginiai argumentuoti, neprasilenkia su bendrosiomis kalbos etikos normomis.
Buvo apklausti ir posėdyje dalyvavę liudytojai – visi jie, išskyrus pačią J.Vėgelienę ir J.Laucių, nieko įžeidžiamo A.Kučinsko kalboje nepastebėjo.
Remdamasi šiais, atrodytų, neginčytinais įrodymais, Vilniaus apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą.
Bylą perdavė draugui
„Atrodytų, viskas vyko pagal įstatymus, bet tuomet akivaizdžiai piktnaudžiauti tarnyba ėmėsi I.Mikelionis“, – teigė A.Kučinskas.
Nors šio prokuroro vadovaujamas departamentas neturi nieko bendro su panašaus pobūdžio ikiteisminiais tyrimais, I.Mikelionis išsireikalavo šios Vilniaus apylinkės prokurorų nutrauktos bylos.
Netrukus pagal standartinę schemą byla buvo perduota patikrinti Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui A.Vereniui.
„Manau, kad I.Mikelionio nurodymas A.Vereniui buvo aiškus – panaikinti Vilniaus apylinkės prokuratūros sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Taip akivaizdžiai buvo kerštaujama už tai, kad aš keliskart generaliniam prokurorui skundžiau I.Mikelionio veiksmus dėl jo piktnaudžiavimo tarnyba“, – kalbėjo A.Kučinskas.
Jautė spaudimą iš viršaus
Pagarsėjęs kaip savotiškas visų galų meistras, nes nuolat keičia prokuratūros skyrius ir departamentus, A.Verenius taip ir padarė.
Nors nebuvo jokio pagrindo atnaujinti bylos, jis ikiteisminį tyrimą atlikti vėl įpareigojo Vilniaus apylinkės prokuratūrą.
Tačiau bylą nutraukusio Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorai iš viso atsisakė priimti šią bylą. Tuomet teko ją perduoti kitam skyriui.
A.Kučinskas naujajam prokurorui bandė paaiškinti, kad byla neturi jokios perspektyvos.
„Tačiau man buvo paaiškinta: nors byla ir nepagrįsta, ją perduosime į teismą, nes to reikalauja Generalinė prokuratūra“, – prisiminė pokalbį su prokuroru A.Kučinskas.
Vieną tyrė, o kitą nutraukė
Taip beveik ketverius metus A.Kučinskas turėjo vaikščioti po apklausas, teismo posėdžius. Daugiau kaip 30 kartų jis turėjo važinėti į Vilnių iš savo namų Rokiškyje ir tyrėjams aiškinti elemantarius dalykus.
Per tą laiką, kol teisininkas buvo tampomas po prokuratūras ir teismus, išnagrinėta ir pati byla, dėl kurios kilo visas triukšmas.
2013 metais Šiaulių apygardos teismas nusprendė, kad A.Kučinskui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl poveikio liudytojui iš tiesų vyko nepagrįstai ilgai, ir jį nutraukė.
Suabejojo teisėjos žodžiais
Tačiau Vilniaus apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis dėl teisėjos J.Vėgelienės įžeidimo įsiteisėjo tik visai neseniai.
Teismas ne tik visiškai išteisino A.Kučinską, bet ir nurodė, kad duodama savo parodymus teisėja J.Vėgelienė melavo.
Nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisme J.Vėgelienė teigė, kad ne kartą A.Kučinskui buvo pareiškusi pastabų ir įspėjimų, paaiškėjo, kad to ji nė karto nebuvo padariusi.
Teismas suabejojo ir J.Vėgelienės teiginiu, jog A.Kučinsko kalba ją taip paveikė ir įžeidė, kad ji patyrė psichologinį stresą ir pravirko.
„Kyla pagrįstų abejonių, ar patyrus didelį psichologinį stresą, iš teismo posėdžių salės išeinant su ašaromis akyse, pakanka trijų minučių pertraukos emocinei būklei stabilizuoti“, – teigiama nuosprendyje.
