Personalas neskiria vyro nuo moters?
„Įlipau į lėktuvą, atsisėdau į savo vietą, o tada priėjo vyras ir pareiškė, kad aš sėdžiu jo vietoje. Nustebau, bet buvau tikra, kad sėdžių savo vietoje, tuomet keleivis kreipėsi į stiuardesę. Ji atėjo, paėmė mūsų įlaipinimo korteles ir po kelių minučių grįžo sunerimusi. Ji manęs paklausė, ar aš žinau, kad anas keleivis turi mano įlaipinimo kortelę? Ji man parodė jo turimą įlaipinimo kortelę, kurioje buvo mano vardas ir pavardė, nors aš pati į skrydį registravausi internetu ir su savimi turėjau savo atsispausdintą įlaipinimo kortelę“, – pasakojo I.Vareikytė.
Vėliau paaiškėjo, kad nepažįstamasis į skrydį registravosi prie oro linijų registracijos stalo ir pateikęs savo pasą gavo įlaipinimo kortelę, kurioje ne tik buvo I.Vareikytės vardas ir pavardė, bet ir kreipinys „Mis“, kuris reiškia, kad skrenda jauna moteris. Atrodo, kad oro uosto darbuotojams buvo nė motais, kad prieš juos stovi visai ne jauna moteris, o vidutinio amžiaus vyras, mat visas saugumo procedūras keleivis perėjo be jokių kliūčių.
Keleivio skrydyje net neturėjo būti
„Vyras buvo labai sutrikęs, net pagalvojau, kad tai žmogus, kuris lėktuvu skrenda pirmą kartą. Kai stiuardesė mane informavo, kad asmuo turi mano įlaipinimo kortelę, vyriškis sutiko, kad joje įrašyta ne jo pavardė. Vadinasi, jis žinojo, kad kažkas ne taip, bet niekam apie tai nepranešė“, – pasakojo I.Vareikytė ir pridūrė, kad labiausiai šokiravo tai, kad žmogus į lėktuvą pateko labai paprastai, nors tame skrydyje jo net būti neturėjo.
„Šis žmogus į Briuselį turėjo skristi gerokai vėliau, bet jam neva buvo paaiškinta, kad jo skrydis pakeistas ir jis turintis eiti būtent į šitą lėktuvą. Žmogus, kurio neturi būti lėktuve, ateina su kito žmogaus įlaipinimo kortele ir sėkmingai išskrenda? Tai verčia susimąstyti, juk nutikus nelaimei niekas nesužinotų, kad tas asmuo išvis lėktuve buvo, o jis išskrido iš šalies niekam nežinant, o gal tai ieškomas nusikaltėlis, kuris ramiai išvyko? Kai įgula išsiaiškino šį nesusipratimą, ji nepatikrino nei mano, nei to keleivio tapatybės – ji priėmė faktą, kad pasisakiau, kas esu. Vyras buvo persodintas į laisvą vietą. Kadangi lėktuvo durys jau buvo uždarytos, keleivių sąrašas nebuvo perspausdintas ir nauja įlaipinimo kortelė vyrui nebuvo išduota.“
Pasak I.Vareikytės, ji pati pasiėmusi iš keleivio jos vardu pažymėtą įlaipinimo kortelę, nes buvo šokiruota fakto, kad kitas keleivis vaikšto po oro uostą su jos įlaipinimo kortele ir turi prieigą prie jos asmeninių duomenų.
Oro bendrovė pasiūlė kompensaciją
I.Vareikytė kreipėsi dėl šios situacijos į oro bendrovę, bet gautas atsakymas nemaloniai nustebino. „Lufthansa“ teigė, kad taip nutiko dėl neva pakeistų skrydžio vartų, nors mergina tikrai negavo jokios žinutės su informacija apie vartų pakeitimą.
„Vėliau sulaukiau oro bendrovės atstovų skambučio ir buvo bandoma paaiškinti, kad tai visiškai normalus dalykas ir veikiausiai įvyko žmogaus klaida. Tai skamba keistai, juk tuo metu, kai tas keleivis registravosi skrydžiui, aš buvau ore kitame lėktuve. Nejau sistemos oro uostuose tokios kvailos ir nemato, kad tas keleivis jau skrenda? Juk būna atvejų, kai palaukiama vėluojančių lėktuvų keleivių ir pan., tad toks paaiškinimas gana keistas“, – kalbėjo ji.
Keleivė buvo patikinta, kad nerimauti dėl skrydžių saugumo nėra priežasties, nes ir jos įlaipinimo kortelę turintis keleivis buvo perėjęs saugumo patikrą ir nieko jau negalėjo padaryti. „Nors oro bendrovė primygtinai tikino, kad kito keleivio tapatybė buvo patikrinta, tai netiesa, to vietoje nebuvo padaryta. Atsakyme taip pat teigiama, kad nebuvo nusižengta jokioms saugumo taisyklėms, bet lėktuvo pilotas turėjo arba tokį keleivį išlaipinti, arba įtraukti jį į keleivių sąrašą ir išduoti naują įlaipinimo kortelę“, – pasakojo ji ir pridūrė, kad oro bendrovė pasiūlė kompensaciją už nepatogumus – 5 tūkst. nemokamų mylių skrydžiams.
„Toks pasiūlymas nuskambėjo komiškai, juk kreipiausi ne dėl to, kad ką nors gaučiau, o todėl, kad dabar labai susirūpinta aviacijos saugumu. Mano nuomone, tai didelė saugumo spraga. Gal šis žmogus tiesiog netyčia pateko į tokią situaciją, bet tai reiškia, kad bet kas gali ateiti, sėsti į lėktuvą, kuriame net neturėtų būti, ir išskristi. Į mano skundą buvo reaguota taip, lyg skųsčiausi, kad kėdė buvo nepatogi“, – stebėjosi I.Vareikytė.
Kas turi rūpintis saugumu?
Antžeminį oro bendrovių aptarnavimą vykdančios kompanijos „Litcargus“ atstovai patikino, kad jų darbas teikti aptarnavimo paslaugas, o panašiais klausimais keleiviai turėtų kreiptis į pačią oro linijų bendrovę. Anot „Litcargus“ atstovų, saugumu oro uostuose turi rūpintis Aviacijos saugumo tarnyba.
Tarptautinio Vilniaus oro uosto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė teigė, kad atliekant keleivių saugumo ir patikros procedūras oro uostuose esama tam tikro funkcijų pasidalijimo: „Visoje Europos Sąjungoje oro uostai turi tikrinti tik įlaipinimo talonus. Jei talonas atitinka visus kriterijus, niekas netikrina asmens tapatybės.
Tikrinamas asmens saugumas – jo vežami daiktai ir tai, ką jis vilki. Antžeminio aptarnavimo įmonės taip pat neturi tikrinti asmens tapatybės, bet gali tai daryti esant atskiriems susitarimams su oro linijomis. Įlaipinimo talonus ir tapatybę tikrina oro linijos, jos privalo tai daryti prieš lipant į orlaivį“, – kalbėjo I.Baltrušaitienė ir patikino, kad oro uostas nedirba su asmenų privačiais duomenimis.
