Bene didžiausią rūpestį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų senbuviams kelia ypač aktyviai pastaruoju metu besireiškiantis ir didžiulę įtaką G.Landsbergiui turintis partijos rinkimų štabo vadovas Tadas Langaitis.
Į Seimą kandidatuojantis 38 metų T.Langaitis rinkėjams dažniausiai prisistato kaip visuomenininkas ir įvairių nevyriausybinių organizacijų steigėjas.
Bet vyresnės kartos konservatoriai išsiaiškino, kad buvęs judėjimo „Baltosios pirštinės“ vedlys turi ir kitą, ne tokią šviesią, biografijos pusę.
Pasirodo, vadinamąjį „Naują planą Lietuvai“ siūlantis veikėjas buvo vienas bankrutavusios bendrovės „Kuro aparatūra“ vadovų.
Finansų ir ekonomikos direktoriumi šioje įmonėje T.Langaitis darbavosi kaip tik tuo metu, kai į ją įsisuko įtartini veikėjai iš Rusijos, siejami su nusikalstama Toljačio gauja.
Juodas praeities šešėlis velkasi ir paskui dar vieną į G.Landsbergio išrinktųjų ratą patekusį dešinįjį iš Druskininkų Vilių Semešką.
Teigiama, kad šio kurorto merą Ričardą Malinauską iš posto vertęs konservatorius savo buvusiems verslo partneriams paliko kuopti milžiniškus nuostolius.
Veteranė pasijuto įskaudinta
T.Langaitis su konservatoriais į Seimą kandidatuoja Panemunės-Šančių rinkimų apygardoje, iš kurios išstūmė iki šiol joje pergales skindavusią parlamentarę Vidą Mariją Čigriejienę.
Įskaudinta pasijutusi politikė birželio pradžioje paliko partiją ir į Seimą nusprendė kandidatuoti savarankiškai. V.M.Čigriejienė neslėpė, kad galbūt jau būtų pasitraukusi ir iš politikos, jei vietoj jos rinkėjams nebūtų brukamas T.Langaitis.
Parlamentarė priekaištavo, kad patirties neturinti vadinamoji „atsinaujinimo ir atsijauninimo“ komanda lengvai žarsto pažadus stiprinti šalies ekonomiką, nors vargu ar sugebės juos įgyvendinti.
„Kartu su savimi į Seimą jie veda „savų“ būrį, kurių kompetencija, o kartais ir padorumu tenka suabejoti“, – partijos jaunimui ir būsimam savo varžovui rinkimuose netiesiogiai įgėlė su konservatoriais atsisveikinusi V.M.Čigriejienė.
Pavardė – ir lankstinuke
T.Langaičio pavardė atsidūrė ir daug aistrų konservatorių gretose įžiebusiuose agitaciniuose lankstinukuose.
Dalį dešiniųjų papiktino, kad partijos lyderis G.Landsbergis prieš vidinį reitingavimą išsakė paramą išrinktųjų ratui, į kurį pateko ir T.Langaitis su V.Semeška.
Dėl to nemaža dalis partijos prezidiumo narių praėjusią savaitę boikotavo posėdį. Kai kurie jų lankstinuką pakrikštijo bedarbių sąrašu.
„Labiausiai mums neaiškūs T.Langaitis ir V.Semeška. Kas jie tokie? Kodėl jie taip stumiami?“ – įkaitus aistroms klausė į šalikelę stumiami partijos senbuviai.
Dėl T.Langaičio partijoje kilęs šurmulys pakišo koją naujokui. Po sekmadienį ir pirmadienį vykusio partijos kandidatų į Seimą sąrašo reitingavimo T.Langaitis liko tik 32-as.
Nepasisekė ir V.Semeškai – jis buvo nureitinguotas į 46 vietą.
Atsivedė savininkai iš Rusijos
Tokios neaukštos minėtų veikėjų vietos kandidatų sąraše bent šiek tiek paguodė šilto ir šalto mačiusius konservatorius, kuriuos ypač pribloškė kai kurie T.Langaičio biografijos faktai.
Paaiškėjo, kad įvairių visuomeninių iniciatyvų autoriumi prisistatantis politikos naujokas kai kuriuos savo veiklos faktus yra linkęs nutylėti.
Antai nė vienoje viešai skelbiamoje T.Langaičio biografijoje kažkodėl neminima, kad jis darbavosi vienoje didžiausių šalies įmonių „Kuro aparatūra“. Joje dabartinis politikas pasirodė kartu su būsimais savininkais iš Rusijos.
Valstybės turto fondas su finansiniais sunkumais susidūrusią gamyklą 2000 metais pardavė Toljačio konsorciumui, kurį sudarė Rusijos piliečių Aleksandro Kedalo vadovaujama bendrovė „Kris“ ir jo sūnui Vladislavui Kedalui priklausiusi „Vilkaga“. Už kontrolinį akcijų paketą valstybei buvo sumokėta beveik 1 mln. litų.
Naujieji bendrovės savininkai į bendrovę žadėjo investuoti kelis milijonus litų ir grąžinti skolas kreditoriams. Jos buvo nemenkos ir vis didėjo. Bet situacija nepasikeitė ir atėjus naujiems savininkams.
Priešingai, kaip tuomet buvusiai finansų ministrei Daliai Grybauskaitei rašė įmonės darbuotojai, bendrovės padėtis atėjus naujiems savininkams tik blogėjo. Jos nė kiek nepagerino ir tuo metu už įmonės finansus atsakingas T.Langaitis.
Buvo kalbama, kad naujieji gamyklos savininkai veždavo produkciją į užsienį, tačiau už ją gauti pinigai Lietuvos nepasiekdavo. Kai 2002 metais anksčiau klestėjusiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, jos skolos siekė apie 70 mln. litų.
Gelbėtojai stebuklų neparodė
Tuo metu gamyklai vadovavęs Česlovas Bukelevičius „Lietuvos rytui“ šią savaitę pasakojo, kad bendrovės padėtis buvo prasta ir iki tol, bet ir naujieji savininkai jos nuo bankroto neišgelbėjo.
Nors finansų ir ekonomikos direktorius T.Langaitis buvo baigęs mokslus užsienyje (Stokholmo ekonomikos mokyklą Rygoje) ir gerai kalbėjo angliškai, stebuklų nepadarė.
„Kalbėti jis ir tada mokėjo. Bet ar ką nors gali daugiau, nežinia – nebuvo progos įsitikinti“, – sakė Č.Bukelevičius.
Anot buvusio įmonės vadovo, T.Langaitis daugiau dalyvavo gamyklos privatizavimo procesuose: „Jis atėjo su naujais savininkais ir padėjo jiems įforminti akcijų perėmimą.
Šio vaikino neturiu už ką nei pagirti, nei peikti, nes įmonėje jis buvo gana trumpai.
Negaliu ir sakyti, kad bankrotas gamyklą ištiko dėl jų kaltės – padėtis jau buvo prasta, o jie nepadėjo jos išgelbėti.“
Buvęs generalinis direktorius svarstė, kad T.Langaitis iš bankrutuojančios gamyklos galbūt pasitraukė pamatęs, jog nieko nepavyks pakeisti.
„Bet jis garantuotai išgelbės Lietuvą. Net neabejoju“, – su neslepiama ironija į jaunųjų konservatorių ir T.Langaičio skelbiamą „Naują planą Lietuvai“ reagavo Č.Bukelevičius.
„Lietuvos ryto“ pašnekovas, be kita ko, užsiminė, kad vėliau, gamyklą jau privatizavus, išlindo tam tikrų įtarimų dėl vykusio proceso skaidrumo: „Bet tegu pats T.Langaitis papasakoja, kaip jis ten veikė. Kažkas su akcijomis ten buvo pridaryta.
Bet kadangi situacija darėsi vis blogesnė, įmonei grėsė bankrotas, niekas tų klausimų tada net nekėlė.“
Priklausė Toljačio gaujai
Apie naujųjų gamyklos savininkų bėdas su teisėsauga ir jų ryšius su Rusijos nusikalstamomis gaujomis Č.Bukelevičius tvirtino sužinojęs tik iš spaudos pranešimų.
Informacija apie gamyklą nustekenusių naujųjų savininkų sąsajas su nusikaltėliais išlindo jau po jos bankroto, kai 2005 metų vasarą Vilniaus oro uoste V.Kedalas buvo sulaikytas gabenantis kontrabandą.
Valstybės saugumo departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai V.Kedalą sulaikė, kai nedeklaravęs didelio pluošto banko čekių, kurių bendra vertė siekė beveik 700 tūkst. litų, jis bandė išskristi į Sankt Peterburgą.
Tada paaiškėjo, kad Rusijos vidaus reikalų ministerija Lietuvos teisėsaugininkams dar anksčiau buvo pranešusi, jog buvę „Kuro aparatūros“ savininkai V.Kedala ir jo tėvas A.Kedala yra Toljačio gaujos nariai, jiems iškeltos baudžiamosios bylos dėl sukčiavimo stambiu mastu.
Privalo išsklaidyti abejones
G.Landsbergis „Lietuvos rytui“ pripažino, kad per socialinius tinklus jį taip pat pasiekė kai kuriems konservatoriams rūpestį kelianti informacija apie T.Langaitį. Partijos vadovas teigė apie tai kalbėjęs ir su bendražygiu.
Anot Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio, jis partijos kolegų yra prašęs atsakyti į visus viešojoje erdvėje kylančius panašius klausimus: „Kiek žinau, T.Langaitis į tuos klausimus atsakė ir išsklaidė kilusias abejones.
Į mano klausimus taip pat atsakė, o kodėl jis neskelbė informacijos apie darbą „Kuro aparatūroje“, reikėtų klausti jo paties.
Bet mano principas, kurį taikau sau ir kolegoms, nesvarbu, kokiame lankstinuke jie atsiduria, – privaloma maksimaliai atsakyti į kylančius klausimus. Tiesiog kartais žmonės nepagalvoja, kas galėtų būti svarbu.“
Stebėjosi kolegų smalsumu
Tuo metu T.Langaitis, regis, laikosi kitokios pozicijos, nes vengė jam nemalonios temos.
Pirmadienį konservatorių rinkimų štabo vadovas neatsakinėjo į „Lietuvos ryto“ telefono skambučius, o vėliau teisinosi, esą to negalėjo padaryti dėl vykusio partijos kandidatų reitingavimo.
Bet ir vakar T.Langaitis nebuvo kalbus. Jis aiškino, kad darbas „Kuro aparatūroje“ – praeitis.
Politikos naujokas stebėjosi, kad kai kuriuos konservatorius tai domina: anot jo, jei kam nors partijoje ar frakcijoje dėl to gyvenimo epizodo kyla klausimų, galėtų tiesiai paklausti, o ne kelti klausimus per žiniasklaidą.
„Visais atvejais bet kokias abejones aš esu pasiruošęs išsklaidyti, nes esu viešas asmuo. Tik ką aš galiu papasakoti apie projektą, kuriame darbavausi prieš penkiolika metų?“, – kalbėjo T.Langaitis.
Investuotojai nuvylė
Vis dėlto vakar vakare konservatorius „Lietuvos rytui“ pateikė savo paaiškinimus apie veiklą „Kuro aparatūroje“ 2001 metais.
T.Langaičio teigimu, jį pasamdė „Kuro aparatūros“ investuotojai: „Buvau neseniai baigęs mokslus, turėjau tik vakarietiškos darbo kultūros patirties ir nebuvau anksčiau susidūręs su rusų verslininkais. Bet aš nedelsdamas pasitraukiau iš konsultavimo projekto, kai tik sužinojau, kad investuotojai Kedalos iš Rusijos nesilaiko sutarčių ir įstatymų.
Dėl to netgi patyriau finansinių nuostolių. Tačiau nesigailiu.“
Politikas tvirtino nebandęs nuslėpti šio biografijos fakto: „Tiesiog jeigu vardinsiu visas įmones, su kuriomis dirbau kaip investicijų konsultantas arba verslo konsultantas, tai bus daugiau kaip šimtas bendrovių.
Glaustoje biografijoje juk visko neišvardysi, juo labiau, kad esu dalyvavęs kur kas didesniuose tarptautiniuose projektuose.“
Kandidatas į Seimą tvirtino, jog jam apmaudu, kad įmonė vis tiek bankrutavo, nors jos perspektyvos iš pradžių atrodė neblogos, – esą netinkami pasirodė investuotojai.
Bet T.Langaitis vakar neprisiminė, kad „Kuro aparatūros“ privatizavimas kam nors būtų kėlęs abejonių dėl kokių nors machinacijų, kaip užsiminė buvęs gamyklos vadovas Č.Bukelevičius: „Tikrai nesu dalyvavęs jokiuose neskaidriuose procesuose.“
Plačiais potėpiais – apie visuomeninę veiklą
* Viešai skelbiamoje savo biografijoje T.Langaitis nurodo po studijų Rygoje ir praktikos „Hansabank Markets“ būstinėje Taline pradėjęs kurti „Hansabank Group“ investicinės bankininkystės padalinį Lietuvoje.
* Politiko gyvenimo aprašyme nurodoma, kad 2000–2007 metais jis kūrė ir finansavo įvairius technologijų ir medijų verslus Baltijos šalyse ir Skandinavijoje.
* Kur kas plačiau atskleidžiama 2008 metais pradėta jo visuomeninė veikla. Jis nurodo kartu su sutuoktine įkūręs viešąją įstaigą „Geros valios projektai“, vėliau buvo vienas projekto „Darom“ steigėjų, kitų visuomeninių organizacijų ir judėjimų dalyvis.
Iš 200 politikų sąrašo surikiavo kandidatų eilę
* Pirmadienio vakarą baigėsi daug vidinių aistrų ir dramų sukėlęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų į Seimą sąrašo reitingavimas, kuriame dalyvavo apie 40 proc. šios partijos narių.
* Iš abėcėlinio beveik 200 politikų sąrašo partijos nariai galėjo pasirinkti 30 atstovų, kuriuos norėtų matyti kandidatų sąraše daugiamandatėje apygardoje.
* Reitinguojamos negalėjo būti tik pirmoji ir antroji vietos, kuriose jau yra įrašyti partijos pirmininkas G.Landsbergis ir jo pavaduotoja, Seimo vicepirmininkė I.Degutienė.
* Daugiausia partijos kolegų balsų sulaukė buvęs konservatorių lyderis A.Kubilius, antra sąraše – buvusi finansų ministrė I.Šimonytė.
* Toliau rikiuojasi: A.Bilotaitė, P.Saudargas, R.Juknevičienė, V.Juozapaitis, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, J.Razma, L.Kasčiūnas, A.Anušauskas, M.Adomėnas, R.Dagys, E.Zingeris, A.Ažubalis, D.Kreivys, K.Starkevičius, K.Masiulis, V.Aleknaitė-Abramikienė, Ž.Pavilionis, V.Kernagis, S.Šedbaras, S.Jovaiša, V.Stundys, L.Kazlavickas, A.Kupčinskas, A.Vidžiūnas, A.Navickas, V.V.Margevičienė, M.Navickienė, R.Žilinskas.
