Jie kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl komiteto pirmininkės elgesio, esą žlugdančio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymą. Jeigu etikos sargai pripažins D.Mikutienę sprendimus priėmus neetiškai ir pažeidžiant procedūras, Socialdemokratų partijos frakcijos nariai sieks jos atstatydinimo iš Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės.
„Sveikatos reikalų komitete buvo ignoruoti Seimo Sveikatos komiteto narės, socialdemokratės Rimantės Šalaševičiūtės siūlymai – nukelti kitam posėdžiui – kai Pagalbinio apvaisinimo įstatymas jau gali būti priimtas“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame socialdemokratų pranešime.
Koalicijos partneriai kaltina D.Mikutienę siekiant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą pakreipti pagal savo matymą. Anot jų, svarstant projektą komitete, posėdžiuose dalyvauja ir balsuoja ne komiteto nariai ir ne komiteto narių pavaduotojai, kuriuos patvirtino Seimas.
„Pavyzdžiui, pastarajame posėdyje dalyvavusi Seimo narė Rima Baškienė, kuri nėra Remigijaus Ačo pavaduotoja, kaip buvo bandyta pateikti. Socialdemokratų vertinimu, tai neteisėtas balsavimas, vykęs sveikatos komitete, juo labiau, kad balsavimo rezultatus lėmė pirmininko balsas. Esant neteisėtam balsavimui, komiteto sprendimai negali būti laikomi teisėtais“, – tvirtina Socialdemokratų partijos Informacijos centras.
Parlamente diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyksta ne vieneri metai, susidūrus dviem skirtingiems požiūriams – vieni politikai pasisako už konservatyvų variantą, kuris draudžia embrionų šaldymą, argumentuodami gyvybės saugojimu nuo pradėjimo momento, o liberalioji stovykla ragina tai leisti, kad būtų tausojama moters sveikata ir užtikrinta didesnė procedūros sėkmė.
Socialdemokratai siekia, kad Seime šiuo metu svarstomame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme būtų įteisintas embrionų šaldymas. Tuo metu jam priešinasi ir D.Mikutienė, ir dalis parlamentarų. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė teigia, kad embrionams šaldyti yra alternatyva – neapvaisintų kiaušialąsčių šaldymas, ir tai esantis etiškas nevaisingumo problemos sprendimo būdas.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.
Lietuvai niekaip nepriimant pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje teisėje įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo standartų.
