Jie kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl
komiteto pirmininkės elgesio, esą žlugdančio Pagalbinio
apvaisinimo įstatymo svarstymą. Jeigu etikos sargai pripažins
D.Mikutienę sprendimus priėmus neetiškai ir pažeidžiant
procedūras, Socialdemokratų partijos frakcijos nariai sieks jos
atstatydinimo iš Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės.
„Sveikatos reikalų komitete buvo ignoruoti Seimo Sveikatos
komiteto narės, socialdemokratės Rimantės Šalaševičiūtės
siūlymai – nukelti kitam posėdžiui – kai Pagalbinio apvaisinimo
įstatymas jau gali būti priimtas“, – rašoma ketvirtadienį
išplatintame socialdemokratų pranešime.
Koalicijos partneriai kaltina D.Mikutienę siekiant Pagalbinio
apvaisinimo įstatymo projektą pakreipti pagal savo matymą. Anot
jų, svarstant projektą komitete, posėdžiuose dalyvauja ir balsuoja
ne komiteto nariai ir ne komiteto narių pavaduotojai, kuriuos
patvirtino Seimas.
„Pavyzdžiui, pastarajame posėdyje dalyvavusi Seimo narė Rima
Baškienė, kuri nėra Remigijaus Ačo pavaduotoja, kaip buvo bandyta
pateikti. Socialdemokratų vertinimu, tai neteisėtas balsavimas,
vykęs sveikatos komitete, juo labiau, kad balsavimo rezultatus
lėmė pirmininko balsas. Esant neteisėtam balsavimui, komiteto
sprendimai negali būti laikomi teisėtais“, – tvirtina
Socialdemokratų partijos Informacijos centras.
Parlamente diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyksta ne
vieneri metai, susidūrus dviem skirtingiems požiūriams – vieni
politikai pasisako už konservatyvų variantą, kuris draudžia
embrionų šaldymą, argumentuodami gyvybės saugojimu nuo pradėjimo
momento, o liberalioji stovykla ragina tai leisti, kad būtų
tausojama moters sveikata ir užtikrinta didesnė procedūros sėkmė.
Socialdemokratai siekia, kad Seime šiuo metu svarstomame
Pagalbinio apvaisinimo įstatyme būtų įteisintas embrionų
šaldymas. Tuo metu jam priešinasi ir D.Mikutienė, ir dalis
parlamentarų. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė teigia,
kad embrionams šaldyti yra alternatyva – neapvaisintų
kiaušialąsčių šaldymas, ir tai esantis etiškas nevaisingumo
problemos sprendimo būdas.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų
pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik
privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų
sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo
tvarkos patvirtinimo“.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu,
nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų
kompensavimo. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra,
skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti
negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.
Lietuvai niekaip nepriimant pagalbinį apvaisinimą
reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to yra
pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu
reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje teisėje
įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis
ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo
standartų.