Iš Lenkijos Gdansko miesto į Klaipėdą atvyko unikalus varpų instrumentas, įrengtas penkiolikos metrų ilgio sunkiasvorėje transporto priemonėje. Joje sumontuoti 48 varpai, sveriantys penkias tonas.
Varpų muzika netikėtose miesto erdvėse buvo galima mėgautis tris vakarus – grojanti mašina stovėjo šalia prekybos centro BIG, Debreceno gatvėje prie fontano ir prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“.
Varpais grojo klaipėdiečiai atlikėjai Kęstutis Žilinskas ir Stanislovas Žilevičius. Į neįprastus koncertus susirinkę žmonės galėjo apžiūrėti parodą apie Klaipėdos karilioną.
Keliaujantis karilionas kvietė žmones į šeštadienį vyksiantį Kariliono muzikos festivalį.
Ne tik Jonai ir Janinos, bet ir visi klaipėdiečiai Jonines švęs ypatingai – iš centrinio pašto bokšto sklindanti kariliono muzika girdima ne tik Laikrodžių muziejaus kiemelyje, bet ir toli aplinkui.
Smalsuoliai galėjo sužinoti, kaip tas karilionas atrodo iš arti – buvo rengiamos ekskursijos į pašto bokštą, kur sumontuoti 48 įvairaus dydžio bronziniai varpai, sveriantys 5 tonas. „Per mažai didžiuojamės savo pasaulinio lygio karilionu ir žinomais atlikėjais, per mažai garsiname šį unikalų net 50 metrų virš jūros lygio sumontuotą instrumentą, per daugelį metų tapusį Klaipėdos savitumo simboliu. Klaipėdiečiai jau įprato klausytis varpų muzikos šeštadienių ir sekmadienių vidurdieniais bei per šventes, jiems nekyla klausimų, ar ta muzika – ne fonograma, jie žino, kad į 42 metrų aukščio bokštą visuomet kyla mūsų miesto karilionininkai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius. Centrinėje miesto dalyje gyvenantys žmonės mėgsta varpų muzikos klausytis balkonuose su kavos puodeliu, tačiau visi kariliono didybės atspalviai geriausiai atsiskleidžia Laikrodžių muziejaus kiemelyje“, – sako Klaipėdos koncertų salės direktorė Danutė Žičkuvienė.
Pirmasis karilionas Klaipėdos centrinio pašto bokšte buvo sumontuotas 1987 metais. Tačiau Vokietijoje pagaminti varpai nebuvo labai kokybiški.
2006-aisiais senieji varpai išmontuoti, vietoje jų įkurdinti 48 „Royal Eijsbouts“ Olandijos varpų liejykloje pagaminti varpai.
Šeštadienį Kariliono festivalio metu gros ne tik klaipėdiečiams gerai pažįstami K.Kačinskas ir S.Žilevičius, į pašto bokštą kopiantys beveik 30 metų.
Atlikėjai yra koncertavę Danijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, JAV, įrašę kompaktinių plokštelių, išleidę natų leidinių, aranžavę ir sukūrę kūrinių šiam instrumentui. Jų koncertas prasidės vidurdienį.
Laikrodžių muziejaus kiemelyje bus sumontuoti ekranai, kuriuose klausytojai galės stebėti karilionininkus.
15 val. koncerte „Popietės varpai“ gros Toru Takao ir Katarzynos – Takao-Piastowskos duetas, atstovaujantis Japonijos, Lenkijos ir Vokietijos kariliono kultūroms ir siekiantis jas skleisti pasaulyje.
Pasak Klaipėdos koncertų salės direktorės pavaduotojos Loretos Narvilaitės, abu atlikėjai yra tarptautinių kariliono konkursų laureatai, o skambinimo šiuo retu instrumentu meną studijavo Olandijoje ir Belgijoje. Minėtos šalys garsėja ne tik sena ir aukšta kariliono kultūra, bet ir gausiausiu jų skaičiumi pasaulyje: Olandijoje yra net 182, o Belgijoje – 89 varpų instrumentai. Vokietijoje, kur atlikėjai šiuo metu gyvena, jų yra 45.
18 val. pasigirs „Vakaro varpai“, kuriuos kalbins karilionininkė iš Lenkijos Monika Kažmierczak. Antrą kartą festivalyje pasirodysianti atlikėja yra kelių tarptautinių konkursų laureatė, aktyviai koncertuojanti Olandijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, JAV. Ji dėsto Gdansko muzikos akademijoje ir vadovauja Lenkijos karilionininkų gildijai. Kartu su ja muzikuos Klaipėdos kamerinis orkestras, vadovaujamas Mindaugo Bačkaus. Žymaus britų autoriaus Michaelio Nymano muziką palydės Pauliaus Pinigio šiuolaikinis šokis. Ramus varpų ostinato iš aukštybių prabils Mikalojaus Konstantino Čiurlionio miniatiūroje „Viešpaties angelas“. Kamilio Ciešliko kūrinyje regėsime net vandens fontanus. Bokšte grojančio kariliono ir kiemelio scenoje griežiančio orkestro vienalaikis ir darnus skambėjimas bus dirigento Modesto Barkausko rankose.
L.Narvilaitė kviečia naktį pasitikti skambant varpams.
„Nakties varpai“ 21 val. įstabia Zitos Bružaitės kantorija „Lumen fidei“ („Tikėjimo šviesa“) vainikuos festivalio programą.
Pasak jos, kūrinys alsuoja viduramžių epochos dvasia, perteikiančia tikėjimo ir kasdienio gyvenimo santaiką. Kartais ją keičia improvizaciniai muzikiniai intarpai, kuriuose atsispindi dabarties laikų skambesys, kuriamas džiazo, elektronikos, populiariosios, roko ar „crossover“ muzikos stilių pynėmis.
Kantoriją atliks choras „Jauna muzika“, ansamblis „Protuberus brass“ ir gausus solistų būrys. Tarp jų bus kontratenoras Piotras Olechas (Lenkija), bosas Liudas Mikalauskas, saksofonininkas Janas Maksimovičius, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas ir kiti.
Karilionu gros Austėja Staniunaitytė, pirmoji atlikėja moteris šalyje, rengianti koncertines programas. Tobulos balsų ir instrumentų harmonijos siekiams vadovaus pripažintas dirigentas ir kompozitorius Vaclovas Augustinas.
