Jau iš pat ryto vienas pagrindinių valstybės pastatų buvo aptvertas policijos juosta. Aplinkui ratus sukantys pareigūnai į kalbas nesileido, sakė dirbantys savo darbą ir diskutuoti nesiruošiantys.
Apie 11 val. Vinco Kudirkos aikštėje, prie kurios ir yra įsikūrusi Vyriausybė, pradėjo rinktis pirmieji nauju Darbo kodeksu nepatenkinti profsąjungų atstovai. Nė vienas negalėjo paaiškinti, kodėl atėjo prie šio pastato, o ne prie Seimo, kuris priėmė dokumentą. „Darbuotojui – orų atlyginimą!“, „Nėštumas – galimybė prarasti darbą“ ir panašiais plakatai apsirūpinę protestuotojai tvirtino naujam Darbo kodeksui nepritariantys.
„Mums nepatinka, kad Seimas paskutinę savo darbo savaitę priėmė daug tokių radikalių pakeitimų, kurių mes negalime toleruoti. Mes gyvendami realiomis aplinkybėmis ir matydami, kas vyksta darbo santykiuose su darbdaviu, prieš tai pasisakome. Esame pasiryžę iki penktadienio piketuoti“, – kalbėjo Algirdas Matkevičius, Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.
„Prisidedu prie protesto tiesiog norėdamas išreikšti savo nuomonę ir savo iniciatyva esu padaręs tyrimą apie naują Darbo kodeksą“, – sakė sodininku prisistatęs Justinas.
Esą pirmiausia Darbo kodeksas su tomis pataisomis, kuria priėmė Seimas, nėra prieinamas viešai: „Tas, kuris yra paskelbtas Seimo internetiniame puslapyje, yra variantas, kuris buvo suderintas su trišale taryba, ir tai yra projektas, kuris buvo nepriimtas, buvo atmestas“, – tvirtino pašnekovas.
Palaiko naują Darbo kodeksą
Kitoje aikštės pusėje sustojo socialdemokratinių ir liberalių pažiūrų jaunimas su plakatais: „Darbščiam darbo visada bus“, „Naujas DK – daugiau laisvės, daugiau pinigų“.
Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininko Manto Šniokos teigimu, palaikymo akcija siekiama parodyti, kad jaunimas palaiko Seimo priimtą Darbo kodeksą.
„Nes tai jaunimui atveria didesnes galimybes įsidarbinti, galimybę derinti asmeninį gyvenimą – tiek studijas, tiek darbą. Mes įžvelgiame vieną pagrindinių dalykų – būtent investicijų pritraukimą. Kai valstybė tampa konkurencinga, lanksti, akivaizdžiai galime vertinti tai, kad investicijų ir užsienio kapitalo daugės, o tai lems ir daugiau darbo vietų“, – privalumus vardijo M.Šnioka.
Savo politinių pažiūrų nenorėjęs įvardinti 23 metų amžiaus Karolis yra įsitikinęs, kad naujasis Darbo kodeksas prisideda prie Lietuvos konkurencingumo gerinimo.
„Mes siekiame, kad darbo santykiai būtų laisvesni, kad darbuotoją būtų galima paprasčiau priimti, kas ir paskatintų Darbo biržoje esančių žmonių mažėjimą“, – kalbėjo Karolis.
Tiesa, pritariantieji naujajam Darbo kodeksui su plakatais prastovėjo vos apie 20 minučių, o paskui stoviniavo atskira grupele ir į kalbas su žurnalistais leistis nenorėjo.
“Reikėtų pažiūrėti, kiek tas jaunimas apskritai yra turėjęs darbo santykių privačiame sektoriuje. Tai yra dirbantys valstybiniame sektoriuje žmonės ir turbūt darbo metu čia vaikšto paliepti“, – apie Darbo kodeksui pritariantį jaunimą kalbėjo Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.
Pirmadienį aštuonių jaunimo organizacijų atstovai kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentę dėl šiuolaikiškų ir valstybės pažangą skatinančių darbo santykių įteisinimo. Tos organizacijos – „Global Lithuanian Leaders“, „Global Shapers Vilnius Hub“, Jaunimo organizacija „Darbas“, Jaunųjų konservatorių lyga, „KurkLT alumni“ tinklas, Lietuvos liberalus jaunimas, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga.
Grįžo su palapinėmis
Praėjusios savaitės trečiadienio vakarą protestą prie Vyriausybės pradėjęs jaunimas per karščius buvo dingęs, o pirmadienį grįžo toliau reikšti nepasitenkinimo. Tiesa, šį kartą jie jau buvo geriau pasirengę klausimams apie tai, prieš ką piketuoja.
Iniciatyvinė grupė „Gyvenimas per brangus“ prieš keletą dienų buvo užtvėrusi įėjimą į Ministrų kabineto pastatą, tačiau į visus klausimus, prieš ką nukreipta ši akcija, kartojo tą pačią frazę: „Būsim nublokšti į baudžiavos laikus.“ Atrodė, kad nė vienas nebuvo skaitęs dokumento, kurį taip keiksnojo.
Pirmadienį jie jau kalbėjo, kad reikia pakeisti kai kurias naujo Darbo kodekso dalis ir sugrąžinti senųjų, daugiausia susijusių su darbuotojo atleidimo iš darbo terminais bei sąlygomis, galiojimą, taip pat – studentams itin aktualiomis nėščiųjų teisėmis.
Piketuotojai neigiamai vertino ir nenustatytos apimties darbo sutartis bei laikinojo darbo sutartis nuolatiniam darbui.
„Tai didins laikinųjų darbo sutarčių skaičių ir darbuotojų nesaugumo jausmą apskritai“, – kaip iš rašto reikalavimus pylė judėjimo „Gyvenimas per brangus“ atstovas Benediktas.
Nežino, prieš ką protestuoja
Po studentų protesto premjeras Algirdas Butkevičius viešai pareiškė, kad protestuojantis jaunimas net nežino, apie ką kalbama naujajame Darbo kodekse. Viešai pasigirdo spėjimų, kad piketuotojus suorganizavo ir apmokėjo dabartinės valdžios kritikai.
Vienas šios keistokos akcijos organizatorių Tomas į kritiką atsakė, kad jie ir negalėjo paskaityti baigto rengti dokumento, nes jis nėra niekur paskelbtas.
„Tai ir yra įdomiausia: to, ką priėmė, vis dar nėra niekur viešai paskelbta. Mes ir negalime žinoti, nebent sektume pagal stenogramą, bandytumėm atsekti, persukinėtume tą įrašą ar pan. Labai apribotas priėjimas prie duomenų, o tada kaltina, kad neva to nežinome“, – sakė doktorantu Tomu pasivadinęs jaunuolis.
Jis sakė, kad jaunimas, šiuo metu protestuojantis prie Vyriausybės, visus metus sekė Darbo kodekso projektus: „Mes pirmiausia reikalaujame, kad bent jau parodytų tą galutinį dokumentą. Visada paprasta sakyti, kad tie, kurie moka rėkti, nemoka skaityti. Bet ne visada taip yra“.
Paklaustas, kas ir kodėl sumokėjo už pasirodymą prie Vyriausybės, piketuotojas iš pradžių sutriko, tačiau viską nuleido juokais: „Taip, buvo sumokėta, gavome pervedimus ir iš Maskvos, ir iš Briuselio, ir dar iš kažkur. Būtų gal neblogai, nes darbas nelengvas. Jau atsibodo. Nesu kupranugaris, įgriso tas pats komentaras, kurį jau dešimtą kartą girdžiu po kiekvieno pasipriešinimo valdžiai.“
