Pro pravertas Kauno mečetės duris sklido šviesa ir žmonių balsai, temo. Šventovės prieškambaryje stūksojo lentyna, pilna vyriškų batų.
Angliškai kalbantys jauni tamsaus gymio vyrai akimirksniu pastebėjo į mečetę užsukusią žurnalistę.
Išsiaiškinę, ko atėjo, jie paprašė nusiauti batus, įdavė baltą skarą. Ją užsirišau ant galvos.
Pirmajame aukšte ant kilimu nuklotų grindų vyrai dėliojo vaišes. Vienkartinėse lėkštėse pūpsojo arbūzo gabalėliai, trešnės, bananai, braškės, nulupti agurkai.
Tarp lėkščių gulėjo keli batonai, stovėjo vaisvandenių buteliai, garavo ir pagrindinis patiekalas – į plovą panašus ryžių ir mėsos gabaliukų mišinys. Prie maisto sėdėjo ir šnekučiavosi daugiausia darbingo amžiaus vyrai. Jų buvo apie keturiasdešimt.
Ilgai dairytis aplink nebuvo kada. Vienas maldininkas paprašė žurnalistės lipti į didelį balkoną, kur meldžiasi moterys. Jos būna atskirai ir į pirmą aukštą be svarbių reikalų nenusileidžia.
Balkone tebuvo viena jaunutė skara apsigobusi musulmonė. Atsiklaupusi ant grindų prie kelių lėkščių su maistu ji žaidė išmaniuoju telefonu.
Vėliau ji paaiškino, kad moterims lankyti mečetės neprivaloma, jos meldžiasi namuose. Greičiausiai todėl ji ir buvo viena.
Valgyti ragina seneliai
„Musulmonė esu daugiau nei metus“, – prisipažino paauglė Saulė. Lietuvė giminėje turinti vieną protėvį arabą. Šeimoje ji vienintelė religinga ir vienintelė musulmonė.
„Atėjimas į mečetę pagyvina jausmą, kad yra ramadanas“, – paaiškino mergina.
Pasninkauti jai lengva. Pasninką apsunkina nebent tai, kad aplinkiniai ragina valgyti.
„Tėvai to nedaro – dažniau močiutės ir seneliai“, – šypsojosi mergina.
Kaune pagal saulę musulmonų pasninkas per ramadaną prasideda 3 val. 20 min. ryte ir baigiasi apie 22 val. 10 min. Visas 19 valandų mergina uoliai pasninkauja.
Jai, kaip ir kitoms moterims, galioja išimtis – valgyti galima per menstruacijas.
Tačiau už jas vėliau reikia atiduoti skolą.
Pasninkauti už praleistas dienas ji gali visus vienuolika mėnesių iki kito ramadano.
„Man sunkiau pasninkauti už skolas, nes žinau, kad visada galiu jas atidėti.
Po ramadano pernai tris kartus jas grąžindama buvau nutraukusi pasninką“, – prisipažino Saulė.
Su skara – tik mečetėje
Per ramadaną moksleivė stengiasi nesibarti su broliu ir tėvais, nupirkti maisto vargstantiems, daugiau šypsotis, gatvėje pakelti numestą šiukšlę.
„Kai esu alkana, prisimenu tuos, kurie negauna maisto. Tarkime, Sirijoje žmonės neturi ko valgyti – pasninkauja nuolat. Pasninkas padeda suprasti kitus“, – kalbėjo mergina.
Saulė džiaugėsi, kad per ramadaną pamokų beveik nėra.
Bendraklasiai nežino, kad ji musulmonė. Savo įsitikinimus ji atskleidžia tik artimiausioms draugėms.
Skarą kaunietė irgi užsiriša tik mečetėje – dar nedrįsta ir viešumoje rodytis kaip musulmonė. O namuose ji meldžiasi penkis kartus per dieną.
Rytais keliasi prieš aušrą ir meldžiasi, per ramadaną po maldos stebi saulėtekį.
„Dirbu kavinėje, neseniai buvo atėjęs musulmonas, jis klausė, ar patiekalo mėsa tinkama jam valgyti. Tai buvo ramadano laikas.
Bet tai nereiškia, kad jis blogas musulmonas, – gal jis turi sveikatos bėdų ar reikia gerti gyvybei būtinus vaistus. Jis gali pasninkauti vėliau ar pasninką išpirkti pamaitindamas alkstantį“, – aiškino mergina.
Pirmiausia – vanduo
Mūsų pokalbį nutraukė imamas – pamaldų vedėjas.
Lygiai 22 val. 6 min. jis arabiškai paskelbė maldos laiką. Tai reiškė, kad pasninkas tądien baigėsi. Visi ėmė valgyti.
„Pasninką nutraukiame vandeniu, trimis datulėmis arba kitais vaisiais, – paaiškino Saulė, paduodama stiklinę vandens. – Pernai maistą užsakinėjome, o šiemet jį gamino mūsų bendruomenės nariai tadžikai.“
Vakarienė prasidėjo nuo ryžių su aviena.
Per gerą pusvalandį užvalgę vyrai atsistojo į eiles, atsisuko į pietus ir pradėjo melstis.
Maldos žodžius arabiškai kalbėjo tik imamas.
Visi kiti iš pradžių stovėdami, vėliau klūpėdami sutartinai lankstėsi, garbindami Alachą. Jų ritmu balkone meldėsi ir Saulė.
Stengiasi laikytis dietos
„Jaučiuosi arčiau Dievo, jaučiuosi stipresnis. Man patinka bendruomenės jausmas“, – po maldos pasakojo 23-ejų studentas Mohamedas Zakaria Belmehdi.
Jis trečius metus Vytauto Didžiojo universitete studijuoja tarptautinę politiką. Šis ramadanas marokiečiui – antrasis Lietuvoje.
„Vienintelis dalykas, dėl kurio norisi skųstis, – kad Lietuvoje diena ilga.
Pasninkauti iki 22 val. yra sunkiau nei gimtinėje“, – aiškino vaikinas.
Jis prisipažino, kad pastaraisiais metais per ramadaną priaugdavo svorio: „Maroke gaminame daug maisto ir tik ramadanui būdingų patiekalų, kurie labai skanūs. Lietuvoje maistas irgi labai skanus.
Šiemet stengiuosi laikytis dietos, nes net ir čia galiu prisivalgyti tiek, kad yra per daug iki kito valgymo.“
Marokietis nėra sulaužęs pasninko ir ramadaną vadina viena iš religinių švenčių, kurios laukia.
Vaikinas negeria alkoholio ir nerūko.
Paklaustas apie susilaikymą nuo lytinių santykių, jis aiškino, kad bučiuotis ir būti arti vienas kito mylimieji gali – svarbu tik artumu nesugriauti pasninko.
Mohamedas asmeniškai mano, kad seksas priimtinas tik tarp vyro ir žmonos, pats kol kas yra nevedęs.
Nusnūsta tik rytais
Kauno technologijos universiteto studentas iš Nigerijos, nenorėjęs prisistatyti, prisipažino, kad per ramadaną nemiega naktimis: „Iki pat maldos 3 val. meldžiuosi, prašau atleidimo už savo nuodėmes, skaitau Koraną, valgau ir laukiu saulėtekio.“
Saulei patekėjus jis numinga kelias valandas ir keliauja į universitetą.
Likusią dienos dalį vaikinas stengiasi dirbti, būti užsiėmęs. Daugelis jo draugų – musulmonai. Jie per ramadaną nekviečia į vakarėlius ar kartu pietauti.
„Taip gyventi labai sunku. Daug žmonių netenka svorio. Vis dėlto po ramadano jaučiuosi geriau, sveikiau, tarsi iš naujo gimęs“, – pasakojo studentas.
Didžiausią silpnumą jis jaučia, jei tenka dirbti fizinį darbą.
Nigerietis antrino M.Z.Belmehdi, kad Lietuvoje pasninkas sunkesnis, nes čia diena trunka 19 valandų, o Nigerijoje – maždaug 12.
Bet vaikinas sunkumų nesureikšmino: „Tai tik trisdešimt dienų. Kai jos praeina, vėl gali valgyti ir gerti vandenį kada nori.“
Padeda švelnesnis klimatas
Kai kurie jauni musulmonai buvo nusiteikę itin entuziastingai.
„We have been waiting for this month“ (išvertus į lietuvių kalbą – „Mes laukėme šio mėnesio“), – Donato Montvydo eurovizinės dainos žodžiais prakalbo Kauno technologijos universitete studijuojantis 25-erių pakistanietis Naeemas.
„Kai šis mėnuo baigsis, aš jo ilgėsiuosi.
Tą laiką žmonės būna labai ramūs, draugiški, padeda vieni kitiems.
Mūsų smegenys persikrauna, išsivalo, mes atsipalaiduojame, susikoncentruojame“, – kalbėjo Lietuvos sporto universiteto studentas 31-erių indas Mohamedas Arshadhas. Atrodė, kad didžiąją paros dalį nevalgyti ir negerti jam lengva.
Studentai įžvelgė ne tik dvasinę, bet ir fizinę naudą.
„Stiprėja mūsų tikėjimas, gauname daug palaiminimų.
Be to, moksliškai įrodyta, kad pasninkas teigiamai veikia sveikatą“, – tvirtino KTU studentas Naeemas.
Šių jaunų vyrų gimtinėse draudimų per ramadaną laikomasi keturiomis valandomis trumpiau nei Lietuvoje – apie 15 valandų.
„Lietuvoje oras geresnis, ne taip karšta kaip Indijoje ar Pakistane, todėl per ramadaną ypatingo sunkumo nejaučiame“, – aiškino M.Arshadhas.
Vėl pakvietė melstis
Prieš vidurnaktį imamas vėl pakvietė visus melstis. Tai buvo penktoji, paskutinė, dienos malda. Vyrų gretos jau buvo išretėjusios.
Paprastai po šio religinio akto musulmonai eina miegoti, tačiau tik ne per ramadaną. Šis ypatingas musulmonams laikas baigsis liepos 4-ąją.
