Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sakė, kad pagal raštingumo ir skaičiavimo lygį vidutinio lygio atžvilgiu Lietuva atrodo gerai.
„Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, suaugusiems būdingas aukštesnis nei vidutinis skaičiavimo ir raštingumo lygis. Vadinasi, švietimo kokybė nėra tokia ir prasta. Mūsų šalyje yra daug darbuotojų, kurių raštingumo ir skaičiavimo lygis yra aukštesnis, nei reikalingas jų dirbamam darbui atlikti“, – kalbėjo ministrė.
Lietuvos jaunimas gabesnis už vyresniuosius
Atlikto tyrimo metu buvo tiriami jaunimas ir suaugusieji nuo 16-os iki 65-erių metų. Buvo analizuojami tyrimo dalyvių raštingumo, skaičiavimo ir problemų sprendimo technologijų pagalba įgūdžiai.
Jauni suaugusieji Lietuvoje pasižymi aukštesniu raštingumo lygiu, palyginus su tyrime dalyvavusių šalių vidurkiu. Lietuvaičių raštingumas panašus į jų bendraamžių iš Vokietijos ir Naujosios Zelandijos, be to, aukštesnis už jaunimo iš Norvegijos vidurkį.
Tyrime dalyvavusiose šalyse aukščiausio lygio gebėjimai būdingi 25-erių – 34-erių metų asmenims, o Lietuvoje žmonės aukščiausią gebėjimų lygį pasiekia anksčiau – 22-ejų metų. Lietuva valstybių vidurkį lenkia ir bendru matematinių įgūdžių lygiu. Bendras tirtų lietuvaičių rezultatas geresnis nei JAV, Lenkijos, Ispanijos, Prancūzijos. Tiesa, čia mus lenkia kaimynai estai, danai ir japonai.
Pagal amžiaus grupes matyti, kad Lietuvos jaunimas yra matematiškai raštingesnis nei to paties amžiaus ispanai ar italai.
Nemoka spręsti problemų padedami technologijų
Tačiau didelei daliai suaugusiųjų Lietuvoje būdingas žemas problemų sprendimo technologijų pagalba gebėjimų lygis.
Suaugusiųjų, neturinčių jokios darbo kompiuteriu patirties arba elementarių darbo kompiuterių įgūdžių bei pademonstravusių žemiausią įgūdžių lygį sprendžiant problemas technologijų pagalba, dalis Lietuvoje viršija tyrime dalyvavusių šalių vidurkį.
Vyrai ir moterys lygūs, o darbuotojai – gabūs
Lietuva yra viena iš šalių, turinčių daugiausiai darbuotojų, kurių raštingumo lygis aukštesnis, nei reikia darbui atlikti. Suaugusieji Lietuvoje mažiau nei kitų šalių darbuotojai panaudoja savo įgūdžius darbe ir tvirtina, kad jų raštingumo įgūdžiai viršija jų darbo reikalavimus.
Tyrimas taip pat parodė, kad mūsų šalyje gebėjimų lygio skirtumai, susiję su amžiumi, lytimi, kilme, išsilavinimu ir tėvų išsilavinimu nėra tokie dideli, kaip daugelyje kitų šalių.
Lietuvių vyrų ir moterų matematinių ir skaitymo gebėjimų lygiai yra panašūs.
Aukštesniu lygiu pasižymi ir gyventojai, kurių užimtumo lygis yra aukštesnis. Kuo daugiau žmogus turi veiklos, tuo jo gebėjimai yra geresni.
Taip pat pastebėta, kad žmonės, kurių įgūdžių lygis yra žemesnis, dažniau yra linkę nepasitikėti kitais, mano, kad turi mažai įtakos politiniams sprendimams, nesavanoriauja, skundžiasi prasta sveikata.
