Mokslininkai, medikai, nevyriausybinių organizacijų atstovai šį įstatymą laiko grįžimu į viduramžių laikus, mat nevaisingoms šeimoms noras susilaukti vaikų bus itin apsunkintas.
Džiaugiasi tik Bažnyčios atstovai, išmaldavę Seimo narių tokį įstatymą palaiminti.
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi sveikatos apsaugos ministras Juras Požela.
– Ministre, Seimas įteisino pagalbinį apvaisinimą, pasirinkęs konservatyvų kelią, draudžiantį embrionų šaldymą. Pacientų, gydytojų organizacijos, nevyriausybininkai yra prieš tokį variantą, internete net plinta peticija. Kaip toks įstatymas galėjo būti priimtas?
– Atsitiko, kaip atsitiko, dėl to labai apgailestauju. Pirminis įstatymo variantas, kuriam po svarstymo buvo pritarta Seimo salėje, tiek Sveikatos reikalų komitete du kartus, buvo paremtas medicinos mokslo žiniomis.
Deja, paskutinę dieną buvo priregistruoti eilės Seimo narių siūlymai, kuriems ryte Sveikatos reikalų komitetas nepritarė, o Seimo salėje buvo balsuota už. Jie iš esmės aukštyn kojomis apvertė visą įstatymo projektą.
– Ko čia Seimo nariai išsigando?
– Galiu drąsiai pasakyti, kad buvo padarytas tam tikras spaudimas Seimo nariams iš Bažnyčios pusės. Apie tai buvo atvirai kalbama pačių Seimo narių ir plenariniame posėdyje, ir neoficialiuose pokalbiuose.
– Buvo paprašyta?
– Įvyko taip, viena grupė asmenų, organizacija, kurią labai gerbiu, kaip ir gerbiu kiekvieno žmogaus teisę į tikėjimą, bet mes negalime leisti, kad dėl kažkokių įsitikinimų, kuriuos turi asmuo, kentėtų asmenys, kurie galbūt turi kitokį įsitikimą, arba nebūtų galima padaryti tokių gydymo metodų, kurie yra prieinami, suprantami ir pagrįsti mokslu ir medicina.
– Priimta tai, kad embrionų vienu metu turi būti sukuriama tiek, kiek bus perkelta į moters organizmą, sukurtų embrionų skaičius negalės viršyti 3. Tikimybė, kad panaudojus 3 embrionus apvaisinimas bus sėkmingas yra maždaug 30 proc. Tai yra niekas.
– Absoliučiai. Maža to, mano kolegos Seime labai ginčijosi, kad embriono užšaldymas yra žmogaus nužudymas, nors tai absoliučiai nėra tiesa. Jie uždraudė šaldyti, tačiau kitame punkte jie paliko sakinį, kad jei dėl moters pagrįstos sveikatos būklės negali būti persodinti 3 embrionai, tai gali būti persodinta mažiau.
Tai Seimo salėje klausiau, kur dėti likusius embrionus? Mūsų mokslu pagrįstas įstatymo variantas buvo, kad pertekliniai embrionai būtų šaldomi, o dabartiniame projekte to nėra parašyta. Tai galima suprasti, kad jie lieka žūti mėgintuvėlyje? Tai kur čia tiesa? Tai, kas dabar parašyta, yra absurdas, protu nesuvokiamas dalykas. Maža to, 3 embrionai yra daugiavaisis nėštumas.
Visame pasaulyje taikomos technologijos, pagalbinio apvaisinimo metu stengiamasi turėti vieno vaisiaus nėštumą. Daugiavaisis nėštumas yra sudėtingas moters organizmui ir patiems kūdikiams – dažni ankstesni gimimai.
Šis priimtas įstatymas nereiškia nieko kito, tik tai, kad šeimos ir poros, kurios turėjo pinigų ir galėjo sau leisti padaryti pagalbinį apvaisinimą Lietuvoje, nes iki šiol buvo taikomos liberalios procedūros, važiuos į Rygą, kitas Europos valstybes tam, kad gautų šią paslaugą. Tie, kurie neturės pinigų, liks be paslaugų.
– Ką siūlote? Šį įstatymą gali vetuoti prezidentė. Tai vienintelis variantas.
– Aš pirmadienį kreipsiuosi į prezidentę su prašymu jį vetuoti. Žinau, kad kreipimąsi jau yra parašę abudu universitetai – Vilniaus Universiteto Santariškių klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Šį kreipimąsi pasirašė patys žymiausi mūsų profesoriai, docentai, medicinos bendruomenės korifėjai, taip pat visos didžiausios pacientus vienijančios organizacijos. Akivaizdu, kad žmonės, kuriems tai aktualu, supranta, kad priimtas įstatymas yra neveikiantis, nepagrįstas ir, deja, mus grąžinantis į viduramžių laikus.
– Sakote, kad įstatymas yra pasmerktas neveikti. Kodėl?
– Todėl, kad pagal normalų įstatymą šias paslaugas būtų galima teikti valstybinėse klinikose, už kurias mes su malonumu būtume apmokėję iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo tam, kad žmonėms už brangias paslaugas nereiktų mokėti iš savo pinigų. Privačios klinikos to negalės daryti, nes jos taiko kitokias, liberalesnes technologijas.
– Gal žinote kažką daugiau apie tą spaudimą iš Bažnyčios pusės? Kaip tas spaudimas įvyko?
– Buvo skambinama, daromi susitikimai. Konkretūs Seimo nariai man tą labai aiškiai identifikavo, atvirai papasakojo, kad susitikinėjo ir vyskupai, ir klebonai, sakė, kad čia labai svarbu.
– Kodėl Jūs su jais nesusitikinėjote?
– Manau, kad jie žinojo mano nuomonę, matyt, negaišo laiko.
– Vienintelis variantas – jei vetuoja, tuomet grįš į Seimą ir vėl viskas būtų svarstoma. Kodėl manote, kad pasikeis Seimo narių nuomonė?
– Žmonės Seimo salėje sakė absoliučius absurdus, man buvo gaila ir gėda klausyti. Labai tikiuosi, kad bus įmanoma atsižvelgti į proto argumentus, o ne į emocijas.
– Pagalbinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims. Vedybos darosi privalomos?
– Taip. Mūsų variante buvo santuoka arba partnerystė. Dabartiniame variante liko tik santuoka, nepaisant to, kad trečdalis vaikų gimsta ne santuokoje. Mes tą pačią dieną turėjome kitą iniciatyvą, lygiai tokią pačią, už kurią balsavo tie patys Seimo nariai – Darbo frakcijos, Tėvynės sąjungos frakcijos ir Lenkų rinkimų akcijos frakcijas.
Štai jums ir atsakymas dėl Konstitucijos pataisos, kad šeima yra tik vyras, susituokęs su moterimi. Eliminuojant turbūt pusę šiuolaikinių, šiandieninių šeimų, kurios kitaip įsivaizduoja, kurioms nekyla abejonių, kad jos yra šeima.
