Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Izraelio ir Lietuvos ekspertai jau skelbia pirmuosius Didžiosios sinagogos ir kitų ritualinių statinių liekanų tyrimų rezultatus.
Tarptautinė archeologų komanda taiko neinvazines geofizikines technologijas.
Kasinėti nėra būtina
Specialistai tyrinėjo buvusios viešosios pirties ir ritualinėms maudynėms skirto pastato liekanas.
Jos, kaip ir pati sinagoga, slypi užkonservuotos dviejų metrų gylyje po 1960 metais iškilusio pastato pamatais Vokiečių gatvėje. Šiame pastate įsikūrusi Vytės Nemunėlio pradinė mokykla, kurią ketinama iškraustyti į kitas patalpas.
„Mūsų geofizikinis tyrimo būdas leidžia nustatyti objektus po gatve nesunaikinant infrastruktūros, taip pat tiksliai nustatyti kasinėjimo vietą, atgauti vertybes, leidžiančias suvokti istorinį kontekstą.
Revoliuciniam kasinėjimo metodui naudojamos dvi technologijos. Viena jų – elektrinės varžos tomografija, leidžianti pažvelgti 20–30 metrų po žeme ir išskirti objektus naudojant elektros iškrovą, laidumą ir varžą.
Kita technika naudoja radarą, kuris, nors ir gali įžvelgti tik penkis metrus po paviršiumi, leidžia pamatyti plataus spektro vaizdą, vietos uolienų struktūrą“, – nurodė tyrėjai.
Sinagogos neatstatinės
Archeologai Didžiąją sinagogą dėl buvusių jos lankytojų įvairovės įvardija kaip simbolį, leidusį Vilnių vadinti Lietuvos Jeruzale.
Prieš tai archeologų komanda minėtais metodais jau ištyrė ir kitą žydų istorijai svarbią vietą – Panerių masinių žudynių vietą.
Tyrėjų grupei vadovauja Jungtinių Amerikos Valstijų Hartfordo universiteto profesorius Richardas Freundas bei Izraelio senienų tarnybos Kasinėjimų ir tyrimų departamento vadovas Jonas Seligmanas.
Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos likimas buvo sprendžiamas jau prieš penkerius metus. Vietoj jos ketinama statyti atminimo memorialą.
Sovietmečiu vaikų darželiui statytą pastatą planuojama nugriauti. Beje, apie žydų Didžiosios sinagogos atstatymą nekalbama.
Atidengs kai kurias vietas
Vokiečių gatvės kieme esančiame memoriale turėtų atsirasti vietos ir kultūros centrui, bibliotekai.
Anot Žydų kultūros ir informacijos centro direktoriaus Algimanto Gurevičiaus, nors apie sinagogos atstatymą nekalbama, eksponuoti tam tikras jos vietas būtina.
Mat žydų bendruomenė Vilniuje nėra tokia didelė, kad jai reikėtų dar vienų maldos namų. („Sostinė“)
