Kitus tiltus saugo, o šio – ne
Kaip pasakojo Aleksas, tiltas esantis ties Šilutės ir Klaipėdos rajonų riba, pastatytas apie 1921-uosius metus.
„Tas tiltas karus pragyveno. Kai statė tą plentą, tai ir tiltas pastatytas buvo. Mašinos ten važinėjo ir važinėja. Kelininkai tikina, kad jau visiškai jis atgyvenęs ir dėl to jį supjaustys. Bet buvo kitų panašios būklės tiltų ir visus išsaugojo, o šito nenori“, – kalbėjo tilto griovimu pasipiktinęs pašnekovas.
Aleksas mano, kad tilto griauti nevalia – jį reikia remontuoti ir palikti ateities kartoms.
„Galėtų šitą tiltą remontuoti, o šalia pastatyti kitą, kuriuo mašinuos važiuotų priešinga kryptimi“, – svarstė vyriškis.
Prie Vilkyčių gyvenvietės virš Veiviržio upelio nutiestas tiltas atspindi to laikmečio architektūros stilių ir, kaip sako vyriškis, turėtų būti įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. Tačiau nėra.
Tilto būklė avarinė
Klaipėdos regiono kelių direktoriaus pavaduotojas Vytautas Gružas teigė, kad tiltas – pasenęs, jo būklė avarinė. „Tiltas siauras, jo pralaidumas mažas. Jei važiuoja automobiliai vienas prieš kitą, jie turi sustoti ir praleisti vienas kitą“, – kalbėjo pašnekovas.
Atsižvelgiant į tilto būklę buvo priimtas sprendimas – jį nugriauti ir jo vietoje statyti naują, platesnį tiltą.
„Šitame kelyje vienas paskui kitą pagal kitą buvo trys tokie tiltai. Du iš jų pripažinti kultūros paveldu. Šitas ne. Todėl nebuvo reikalavimo sąlygų, kad jį išlaikyti“, – pasakojo
Tilto remontas svarstytas nebuvo. Dėl intensyvaus tiek lengvųjų, tiek sunkiasvorių mašinų eismo, prastos tilto būklės ir baimės, kad bet kada gali nutikti nelaimė, buvo nuspręstą jį perstatyti iš naujo.
„Eismas čia apie 5 tūkst. automobilių per parą. Planuojama, kad naujas tiltas bus toks, kad mašinos galės laisvai judėti, nereikės stoti. Šiuo metu yra šalia pastatytas laikinas tiltas, o senasis pradėtas išmontuoti“, – sakė pašnekovas.
Ne viskas, kas sena yra kultūros paveldas
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas sakė, kad įvairių senų statinių yra daug, tačiau vien tik amžius nereiškia, kad tas objektas turi būti įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
„Negalime mes viską, kas senesnis negu 50 metų įtraukti į registrą. Netgi iš visų senamiesčiuose esančių statinių, tikrai ne kiekvienas yra įrašytas kaip atskira kultūros vertybė. Taip ir su tiltais yra“, – sakė L. Kavaliauskas.
Pašnekovas pasakojo, kad į Kultūros vertybių registrą yra įrašytas didelis skaičius Klaipėdos apskrityje esančių tiltų. „Tokiu būdu pernai buvo restauruotas Priekulės tiltas, kitas prie Vilkyčių esantis tiltas, visa eilė geležinkelio tiltų gražiai sutvarkyta. Tiltai yra saugomi, bet šis tiltas nebuvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Kai vyko derinimai su visom institucijom, tame tarpe ir su mūsų, tai jam kažkokių specialių saugojimo reikalavimų ir apribojimų nebuvo“, – pasakojo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius.
Specialistas pasakojo, kad esminis tilto išskirtinumas – metalo konstrukcijos, kurios sutvirtintos kniedimis. „Metalo konstrukcijos yra sukniedytos, o tuo tarpu šiais laikais, jos visos yra tiesiog suvirinamos. Tai pažiūrėjus į tą konstrukciją gali pasakyt ar ji daryta prieš karą, ar po“, – apie tiltą kalbėjo pašnekovas.
Laisvūnas Kavaliauskas sakė, kad ketvirtadienį jis su kolege buvo nuvykę prie šio tilto ir sustabdė bet kokius ardymo darbus. Darbai nevyks iki kol Klaipėdos rajono vertinimo komisija nepriims sprendimo dėl šito tilto vertingųjų savybių.
„Jeigu jie nustatys, kad tiltas turi vertingųjų savybių, tai mes reikalausime saugoti. Turbūt būtų ir teisminiai procesai, kadangi tiek užsakovai, tai yra Kelių direkcija, tiek ir rangovai, jie turėjo visus reikalingus dokumentus.
Keista, kad dabar kyla visuomenininkų nepasitenkinimas, kai iki to laiko, kai vyko derinimo procedūros, niekas jokių klausimų nekėlė“, – sakė specialistas.
Jis tikisi, kad sprendimas dėl tilto vertės bus priimtas artimiausiomis dienomis.
