„Tie, kurie katedroje buvote vakar, tai tikrai, pasakyčiau, arkivyskupo pamokslas buvo labai griežtas ir pamokantis“, – ketvirtadienio rytą posėdyje sakė premjeras ir pridūrė, kad į gautus dvasininkų laiškus turi reaguoti.
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymėjo, kad į pastabas neprivaloma atsižvelgti. „Vyskupų konferencija nedalyvauja teisėkūros procese ir suprantama, kad su jais derinti nieko nereikia“, – po Vyriausybės posėdžio aiškino J.Bernatonis.
Vyriausybė iki rudens planuoja baigti derinti Civilinio kodekso pataisas. Teisingumo ministerija siūlo, kad partneriais galėtų tapti pilnamečiai vyras ir moteris, kurie nėra giminaičiai, nėra tarpusavyje sudarę santuokos ir nėra kitų asmenų partneriai. Partnerių pasirašytas pareiškimas būtų patvirtinamas notaro ir įrašomas į Gyventojų registrą.
Sudarius partnerystę įgytas turtas būtų laikomas bendra nuosavybe. Partneris taip pat taptų mirusio gyvenimo draugo turto paveldėtoju ir įgytų kitų teisių.
Vyskupų konferencija: „Teisingumo ministerija neturėtų apsimetinėti“
Vyskupų konferencijos atstovas teisės klausimais Vygantas Malinauskas patvirtino, kad Vyskupų konferencija siuntė laišką ir atkreipė Vyriausybės dėmesį į kelis aspektus, susijusius su pataisomis.
Bažnyčia atkreipia Vyriausybės dėmesį, kad jei Lietuva priima tokį partnerystės reglamentavimą tarp vyro ir moters, tai sukuria teisinį pagrindą Lietuvą skųsti Europos žmogaus teisių teismui.
Vygantas Malinauskas
„Vyskupų konferencija laikosi pozicijos, kad esminė šeimos teisinių santykių atsiradimo tarp giminystės ryšiais nesusijusių asmenų sąlyga yra viešai deklaruotas savanoriškas vyro ir moters susitarimas kurti šeimos teisinius santykius. Kitaip tariant, negali būti laikomi šeima asmenys, kurie patys neišreiškė tokio noro ir jo viešai nedeklaravo. Negalima už juos pačius pasakyti, ar jie nori sukurti šeimos teisinius santykius, ar ne“, – kalbėjo teisininkas.
Pasak jo, Vyriausybei buvo siūlomas projektas, kuriame šeimos teisiniai santykiai būtų sprendžiami remiantis visiškai subjektyviais kriterijais – emociniu prieraišumu, tarpusavio supratimu, pagarba. Jais remiantis būtų sunku nuspręsti, kada iš tiesų tas šeimos ryšys atsiranda.
„Bažnyčios manymu, toks siūlomas teisinis reguliavimas ne tik negerbia žmonių laisvės, bet ir sudaro prielaidas kištis į jų asmeninį gyvenimą. Tai, kad kartu gyvena asmenys, nereiškia, kad jie yra susitarę tapti šeima. Čia yra jų reikalas. Kol jie patys sprendimo viešai nedeklaruoja, valstybė neturėtų už juos nuspręsti, ar jie yra šeima, ar ne.
Bažnyčia atkreipia Vyriausybės dėmesį, kad jei Lietuva priima tokį partnerystės reglamentavimą tarp vyro ir moters, tai sukuria teisinį pagrindą Lietuvą skųsti Europos žmogaus teisių teismui“, – sakė pašnekovas.
Teismas yra išaiškinęs keliose bylose, kad valstybė, įteisinusi partnerystę tarp skirtingos lyties asmenų, kartu turi įteisinti partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų. Jei jis to nepadaro, tai laikoma pažeidimu.
Teisininkas aiškino, kad Teisingumo ministerija, Vyriausybei teikdama tokį pasiūlymą, neturėtų apsimetinėti ir slėpti nuo Lietuvos visuomenės, kad nepritaria tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimui.
„Klausimas dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės kartu reiškia ir šeimos sampratos pakeitimą. Tai yra visos visuomenės reikalas ir apie tai turėtų būti sąžiningai ir atvirai diskutuojama, o ne bandoma pasislėpti sakant, kad norima padėti nesusituokusiems ir kartu gyvenantiems asmenims, o tikrai nesiekiama įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystės“, – kalbėjo jis.
Bendrai gyvenančių asmenų ir jų vaikų teisinę apsaugą galima sukurti ir kitais būdais, nei deklaruoja Vyriausybė.
„Yra įvairūs teisiniai instrumentai ir dauguma jų yra dabar galiojančiame Civiliniame kodekse. Jei kartu gyvena asmenys, kurie nori kartu gyventi, bet dėl įvairių asmeninių priežasčių nenori susisieti šeimos teisiniais santykiais, jų teisės interesai gali būti ginami įvairių institutų: tiek bendros dalinės nuosavybės instituto, tiek vaiko išlaikymo ir panašiai.
Teisingumo ministerija iki galo neinformuoja visuomenės apie visas šio projekto galimas pasekmes. Vyskupų konferencijos manymu, toks Vyriausybės siūlymas ir tie argumentai nėra iki galo skaidrūs. Vyriausybė turi klausyti įvairių suinteresuotų visuomenės grupių ir asmenų nuogastavimų, pasiūlymų ir įžvalgų, jei jos yra pagrįstos. Aišku, Vyriausybei jos nėra privalomos“, – sakė pašnekovas.
Arkivyskupas G.Grušas nerado laiko atsakyti į keletą portalo lrytas.lt siųstų klausimų.
Vyriausybė turi klausyti įvairių suinteresuotų visuomenės grupių ir asmenų nuogastavimų, pasiūlymų ir įžvalgų, jei jos yra pagrįstos.
Vygantas Malinauskas
Politologas Mažvydas Jastramskis: „Būdas išvengti sąmyšio“
Vakarų šalių pasaulietinėje demokratijoje Bažnyčia tiesiogiai nesikiša į politiką. Kita vertus, partijos, ypač centro dešinės, krikščioniškos demokratijos, gali atsižvelgti ir istoriškai atsižvelgdavo į religines žmonių nuostatas. Į Bažnyčią galime žvelgti kaip į vieną iš interesų grupių, kurios veikia politiniame lauke.
Tik kitas klausimas, ar Bažnyčia, kaip interesų grupė, yra kaip nors privilegijuojama kitų nuomonių ir interesų grupių atžvilgiu. Premjeras, kaip politikas, gali atsižvelgti tai į vieną, tai į kitą grupę. Tai siunčia signalą jo rinkėjams. Galbūt socialdemokratų lyderis, matydamas, kad visuomenė yra ganėtinai tradiciška tam tikrais klausimais, ir atsižvelgė į tai, ką sako Vyskupų konferencija.
Premjeras naudojasi tam tikru pretekstu, kad nepriimtų sprendimo, kuris gali prieš rinkimus užgauti visuomenę. Taip jis randa būdą išvengti sąmyšio prieš rinkimus. Tai nereiškia, kad socialdemokratai per Bažnyčios paramą nori sulaukti žmonių paramos.
